Tęstinę programą „Lietuva – jūrinė valstybė“ pradėjęs Lietuvos jūrų muziejus skelbia publikacijas apie Lietuvos laivyno istoriją.
Šįkart muziejus pristato kapitoną Antaną Kaškelį (1879–1944), kuris iš visų Lietuvos jūrų kapitonų turbūt gali pasigirti margiausia ir karingiausia biografija.
„1927 m. liepą Lietuva nusprendė iš Vokietijos įsigyti laivą – minų tralerį „M-59“, kadangi nuspręsta, jog jūrų valstybė turi saugoti ir savo jūrų sieną. O kuo ją saugoti, juk ne burlaiviais ir nerangiais garlaiviais? Be to, ramybės nedavė ir kontrabanda, plūsdavusi į Klaipėdos kraštą, ypač jūrų keliais. Nupirkus iš vokiečių, jis buvo pervadintas į „Prezidentas Smetona“, sutvarkytas, išdažytas, ir iškilmingai išlydėtas saugoti pakrantės, ginkluotas trimis patrankomis ir kulkosvaidžiu. Bet pirmajam laivo vadui A. Daugirdui nutiko tiesiog tragikomiška istorija. Jūroje nutvėrus kontrabandininkų laivą „Hassan Bier“, perėmus jo valdymą, kilo audra, dėl kurios laivo nesugebėta nutempti į Klaipėdos uostą, laivą sulaikę jūreiviai ir kontrabandininkai turėjo gelbėtis patys, buvo ir aukų, galiausiai jūreiviai į Klaipėdą grįžo pėsčiomis! Regis, po šio incidento vadovybė suprato, kad karo laivui reikia asmens su tokių laivų valdymo patirtimi ir šis postas buvo pasiūlytas karininkui, ne iš pasakojimų išmanančiam minininkus – Antanui Kaškeliui. 1935 m. Lietuvos kariuomenės vadas, generolas Stasys Raštikis nusprendė įsteigti Lietuvos karinį jūrų laivyną. „Prezidentas Smetona“, žinoma, tapo šio laivyno flagmanu kaip karinis – mokomasis laivas. Kapitonas nepasikeitė – juo ir vėl paskirtas Antanas Kaškelis. Kapitonui nuo šiol buvo pavesta rūpintis vien tik laivo reikalais, jam suteiktos teisės, prilygstančios sausumos bataliono vadui. Antanas Kaškelis šių pareigų ėmėsi rimtai – jis parengė jūrinio mokymo programas, sukūrė jūrininkų uniformas ir vėliavas. 1936 m. Antanas Kaškelis buvo apdovanotas V laipsnio Vytauto Didžiojo ordinu”, – rašo Justinas Žilinskas.
O kur antraštėje pažadėta informacija apie biografijos margumą ir karingumą?