Dėl pandemijos tolimas užsienio keliones turėję atidėti lietuviai atranda savo kraštą – tokio turistų antplūdžio, koks buvo pernai, kai kurie šalies rajonai dar nebuvo regėję.

Pasibaigus pirmajam karantinui, namuose užsibuvę gyventojai ištrūko kas kur – ypač aktyviai po savo kraštą lietuviai keliavo pernai vasarą.

Statistikos departamento duomenimis, vien praėjusią liepą įvairiose apgyvendinimo įstaigose apsistojo daugiau nei 317 tūkst. žmonių, kai tuo pat metu užpernai jų buvo 282 tūkst.

Daugiausia turistų bei poilsiautojų sezono metu ir vėl sulaukė pagrindiniai šalies kurortai – Palanga, Druskininkai, Klaipėda, Neringa ir Birštonas.

Palangoje trečiąjį praėjusių metų ketvirtį apgyvendinimo įstaigose apsistojo beveik trečdaliu daugiau žmonių nei 2019 m.

Tačiau poilsiautojų jau pamėgtus šalies kurortus praėjusiais metais aplenkė kai kurie turistų mažiau atrasti šalies regionai.

Apgyvendinimo įstaigose, pvz., Šilalės rajone pernai trečiąjį ketvirtį apsistojo net 227 proc. daugiau žmonių nei tuo pat metu užpernai.

Statistikos departamento duomenimis, vasarą čia veikiančios apgyvendinimo įstaigos priėmė 1 974 asmenis, 2019 m. per tą patį laikotarpį – 588.

Vlado Statkevičiaus muziejaus darbuotoja Edita Merkelienė pasakojo, kad daugiau svečių kraštas sulaukė Šilalėje atsidarius naujam trijų žvaigždučių viešbučiui „Muontis“.

Pasak muziejininkės, daugiau turistų Šilalė sulaukė ir todėl, kad buvo įtraukta į projektą „Keliauk su Rasa“, kurio dalyviams buvo siūloma paragauti iš kanapių, duonos minkštimo ir smulkiai supjaustytų obuolių pagaminto Kūčių valgio „Meškuos šūduks“. Šis senovinis Šilalės krašto patiekalas pernai pateko ir neįprastus skonius pristatantį GASTROliavimo gidą.

E. Merkelienė taip pat teigė, kad turistus į Šilalę traukė ir piliakalniai, kurių rajone net 34. Lankomiausi – Medvėgalio, Bilionių ir Indijos. Taip pat populiaru buvo plaukti baidarėmis Jūros ir Akmenos upėmis. Nors dėl karantino pernai turistinis sezonas buvo kiek trumpesnis, tačiau, pasak E. Merkelienės, Dionizo Poškos Baublių muziejus lankytojų sulaukė bemaž tiek pat, kiek ir ankstesniais metais. Į Šilalę atvykę turistai taip pat užsukdavo ir į unikalią miške stovinčią Drungeliškės koplyčią.

Gausiau pernai buvo lankomi ir Klaipėdos bei Plungės rajonai, taip pat Kretinga.

Bendras turistų skaičius sumenko

Vis dėlto dėl prasidėjusios COVID-19 pandemijos ir sumažėjusio užsienio turistų srauto, daugeliui apgyvendinimo įstaigų praėję metai nebuvo itin sėkmingi.

Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. šalies apgyvendinimo įstaigos sulaukė 2,2 mln. turistų, arba 46 proc. mažiau nei 2019 m., iš jų užsieniečių – 505,6 tūkst., arba 73,4 proc. mažiau.

Ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį buvo apgyvendinta 320,8 tūkst. turistų, tai 61,6 proc. mažiau nei per tą patį 2019 m. laikotarpį. Turistų iš užsienio apgyvendinta 50,2 tūkst., arba 87,2 proc. mažiau, šalies gyventojų – 270,6 tūkst., arba 38,9 proc. mažiau.

Pernai spalį apgyvendinta 35,4 proc. turistų mažiau, lapkritį – 68,4 proc., gruodį – 83 proc. mažiau, palyginti su 2019 m. atitinkamais mėnesiais.

Daugiausia turistų viešbučiai, svečių namai bei moteliai sulaukė iš Ukrainos – 6,3 tūkst., arba 14,6 proc., ir iš kaimyninių šalių (Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos), kurių apgyvendinta 16,9 tūkst., arba 39,2 proc. visų apgyvendintų užsieniečių.

Turistų skaičius iš Europos Sąjungos šalių (neįskaitant Jungtinės Karalystės), palyginti su 2019 m. ketvirtuoju ketvirčiu, sumažėjo 88,4 proc. ir sudarė 20,6 tūkst.

Statistikos departamento duomenimis, apgyvendinimo įstaigos dėl veiklos suvaržymų, susijusių su COVID-19 pandemija, praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, paslaugų sektoriuje patyrė didžiausią nuosmukį – 43 proc., kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių, išankstinio užsakymo paslaugų ir susijusios veiklos įmonių apyvarta sumažėjo 19,5 proc.