P0

Kultūra

Ar objektyviai žiniasklaida atspindi religinių bendruomenių veiklą? (2)

Palmira Martinkienė

Palmira Mart
2021-03-03


Nors Lietuvoje egzistuoja keliasdešimt religinių bendruomenių, kurių skaičius per pastarąjį dešimtmetį padvigubėjo, žiniasklaida dažniausiai atspindi didžiausios iš jų – Romos katalikų bendruomenės naujienas. Publikacijų apie katalikybę procentas šalies visuomenės informavimo priemonėse iš dalies atspindi visuomenės, priskiriančios save šiai bendruomenei, procentą.

2011 metų apklausos duomenimis, katalikais save laikė 77 proc. Lietuvos gyventojų, stačiatikiais – 4,2, sentikiais – 0,8, evangelikais liuteronais – 0,6, evangelikais reformatais – 0,2 proc. gyventojų. Dar beveik 1 proc. gyventojų priklausė kitoms, vadinamosioms naujosioms religinėms bendruomenėms, 6 proc. teigė nepriklausantys jokiai religinei bendruomenei, o net 10 proc. išvis į klausimą neatsakė.

Tuo metu atlikto tyrimo, kurio metu buvo analizuojama 1990-2015 metų „Lietuvos ryto” 2841 publikacija religinėmis temomis, duomenimis, 72 proc. straipsnių kaip tik ir buvo skirti katalikybei, 24 proc. – kitų tradicinių šalies religijų, 9 proc. – netradicinių (naujųjų) tikėjimų atspindėjimui.

Jei, pvz., paskutiniajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje šalies žiniasklaidoje, informuojant apie naująsias religines bendruomenes, dominavo beveik išimtinai tik jų kritika, naudojant jų apibūdinimui neigiamą reikšmę turinčias etiketes „sekta” ar „kultas”, pastaruoju metu tokių apibūdinimų žiniasklaidoje jau beveik nebepasitaiko.

Pasak sociologės dr. Gintarės Pocės, žiniasklaida yra viena iš priemonių religinių bendruomenių naujienoms atspindėti, tačiau, jos teigimu, nors Lietuvoje egzistuoja religinė įvairovė, šalyje „vyrauja neigiamos nuostatos religinių mažumų, naujų religinių judėjimų atžvilgiu”.

„Žiniasklaida yra įvardijama kaip vienas iš religinės diskriminacijos palaikymo įrankių”, – konstatavo ji, trečiadienį skaitydama pranešimą Klaipėdos regiono žiniasklaidos atstovams.

Pasak G. Pocės, analizuojant minėtas „Lietuvos ryto” publikacijas, apie Romos katalikus buvo rašoma labiau teigiamai nei apie visas kitas religines bendruomenes.

Du pusdienius vykusiuose nuotoliniuose mokymuose vietos žurnalistams profesionalūs lektoriai skaitė pranešimus apie šalies religinių bendruomenių padėtį, tikėjimų įvairovę, religinės diskriminacijos problemas, jų atspindėjimo šalies žiniasklaidoje objektyvumą ir kt.

Kaip įrodymą, jog Romos katalikų bendruomenė kur kas dažniau, nei kitos, atspindima šalies žiniaskaldoje, G. Pocė minėjo ir tai, jog katalikų kunigai neretai kviečiami komentuoti nieko bendra su religija neturinčių visuomeninių reiškinių, sekuliaraus pasaulio įvykių bei tą faktą, jog katalikai dar turi ir savo pačių religinę žiniasklaidą.

Trečiadienį po visų pranešimų vykusioje diskusijoje dalyvavę keli vadinamųjų mažųjų religinių bendruomenių atstovai pripažino, jog šalies žiniasklaida, atspindindėdama jų padėtį, pastaraisiais metais yra kur kas objektyvesnė ir palankesnė, nei kad būdavo pirmaisiais nepriklausomybės metais, tačiau vis tiek teigė pasigendą daugiau teigiamų publikacijų ar TV reportažų.


    2021-03-03

    2 komentarai “Ar objektyviai žiniasklaida atspindi religinių bendruomenių veiklą?”

    1. Avatarsiaip (IP: 84.15.190.157)

      Pirma žurnaliste Mart reikėtu pasveikinti su pavardes pakeitimą iš Martinkienė i Mart , kaip sakant su kilniu ir rimtu tikslu iš Lietuvis rinkos pereiti i tarptautine kur egzistuoja anglakalbiu arba kaip protingi žmonės sako: madinga kalba – madingas žmogus. Ir tame darant prielaida pavarde Mart padės daugiau atsiskleisti genialiems žurnalistiniams gebėjimams. Nors liaudyje sakoma žmogų sutinkama pagal apranga o išlydimą pagal darbus. Tad šiuo straipsneliu kažin ar pavarde padės užsitarnauti pagarba. O pakomentuoti ši rašeivienės Mart propagandini straipsneli norėtųsi nes – užkliūna kad straipsnelis kaip šūvis i dešimtuką kokiose nors olimpinėse žaidynėse. Šiandien visa tipo „šiuolaikinė progresyvi ir visa geriausioji“ Lietuva „teisingai“ piktinasi kad kunigai kišasi i politiku darbą ir aplamai i visuomenės gyvenimą dėl Stambulo konvencijos, kad jie neturi teise tai daryti , nes jie nėra mūsų visuomenes dalis, jie tiesiog yra kunigai kurie negali reikšti savo nuomonės o tik sakyti savo pamokslėlius apie Biblija bažnyčioje susirinkusioms davatkėlėms. Tad šis Mart straipsnelis su įdėtomis vaizdžiomis tyrimu analizėmis kaip tik tam paruoštas kad parodyti jog kataliku bažnyčia yra visų engėja ir engia visus kitus tikėjimus ir tt. Straipsnis galima drasiai teikti yra dalis buldozerinės propagandos prieš viešus kunigu pasisakymus dėl Stambulo konvencijos. Tiesiog straipsnis suruoštas ir paleistas kad visuomene papildomai susidarytu neigiama nuomone apie bažnyčia. Rusišku spec. tarnybų metodu sukurtas straipsnelis kurti baubą. Ir kaip matosi tokiems dalykams atlikti yra objektyviu žurnalistu.

      • Palmira MartinkienėPalmira Martinkienė (IP: 86.100.64.138)

        Gaila, kad žiūrite į knygą, o matote špygą- aš dėsčiau ne SAVO, o mokymuose išsakytas mintis. 🙂 Bet vis tiek ačiū už itin subjektyvią nuomonę 🙂

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt