Lietuvos jūrų muziejus parodą, skirtą Lietuvos laivyno 100-mečiui, išeksponavo po atviru dangumi. Pačiame Klaipėdos centre, pakeliui į Senąją perkėlą ant „Memelio miesto“ sienos iškabintos keturiasdešimt trys istorinės nuotraukos iš muziejaus rinkinio pasakoja Lietuvos laivyno istoriją nuo 1921 iki 1940 metų.

Tarp nespalvotų nuotraukų vienoje švysteli ryški trispalvė – tai motorinis burlaivis „Jūratė” 1921 metų kovo 4 dieną pirmasis įplaukęs į Klaipėdos uostą. Kovo 11 dieną į Klaipėdą atplaukė ir antrasis motorinis burlaivis – „Kastytis“. Po pirmųjų apsilankymų Klaipėdos uoste Lietuvos laivai su druskos ir miltų kroviniu išplaukė į Latvijos uostus. Šie įvykiai pažymi Lietuvos laivyno istorijos pradžią, nepelnytai primirštą lietuvių tautinėje savimonėje.

„Burlaivis „Jūratė“ simbolizuoja Lietuvos jūrų laivyno pradžią, – sako muziejaus direktorė istorikė Olga Žalienė. – Trumpas tarpukario laikas buvo negailestingas ir Lietuvai, ir jos laivynui. 1921 metais užgimęs laivynas, 1939 metais, Klaipėdos kraštą užėmus Vokietijai, vėliau Lietuvą okupavus Sovietų sąjungai, buvo sunaikintas. Jo kūrėjai emigravo, buvo ištremti arba žuvo karo audrose”.

Parodos „Lietuvos laivynui – 100” kuratorius istorikas Dainius Elertas pasakodamas apie Lietuvos laivyno pradžią, sako, kad 1920 metais Lietuva padarė netikėtą žingsnį: įsigijo du Vokietijoje, Kruppo gamykloje, pastatytus laivus.

„1921 metų vasario 18 dieną du motoriniai burlaiviai – „Jūratė“ ir „Kastytis“ – Vokietijoje buvo nuleisti į vandenį ir ant jų stiebų suplevėsavo trispalvės”, – pasakoja istorikas.

Pasak Dainiaus Elerto, 1923 metais, kai Lietuva atgavo Klaipėdos uostą, turėjome 11 laivų. 1940 metais, kai praradome nepriklausomybę, irgi turėjome tiek pat.

„Tik tai buvo visiškai skirtingi laivai, – sako Dainius Elertas. – 1940 metais jau visi lietuviški laivai buvo dideli ir galingi garlaiviai. 1923 metais neturėjime nei vieno kapitono lietuvio, laivų įgulose buvo vos keli lietuvninkai, o 1940 metais – jau beveik visi kapitonai ir šturmanai – lietuviai, nemaža dalis įgulos – irgi lietuviška”.

Istoriko teigimu, tai buvo didelis Lietuvos žingsnis į priekį, žymintis ir karo laivyno, ir pasienio policijos, kovojančios su kontrabandininkais, ir žvejybinio laivyno, ir viso lietuviško uosto pradžią.

O. Žalienė sako, kad minėdamas šią datą Lietuvos jūrų muziejus pabrėžia laivyno svarbą valstybei, jos raidai, kiekvieno piliečio savimonei ir kviečia kitas organizacijas prisijungti, praturtinant Lietuvos jūrų laivyno 100-mečio programą naujais sumanymais.