P0

Mums rašo

Dėl Lietuvos teritorijos bendrojo plano sprendinių (5)

Atvira Klaipėda

Klaipėdos bendruomenių asociacija, Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją
2021-03-05


Gerbiama premjere, klaipėdiečiai su dideliu džiaugsmu išgirdo dar 2020 m. gruodžio mėnesį LR Seime pasakytus Jūsų žodžius: „Dėl išorinio uosto mano asmeninė nuomonė yra neigiama. Manęs dar niekas nėra įtikinęs, kad šitas projektas turi kokią nors prasmę. Negaliu įsivaizduoti, kaip, netapdama Kinijos krovinių aptarnavimo tašku, Lietuva gali šitiek padidinti krovą, kad tai turėtų kažkokią ekonominę prasmę. Todėl tikrai nebūčiau niekaip pasiryžusi balsuoti už jokį sprendimą, kuriame šis sprendimas būtų numatytas.“

Martyno Vainoriaus nuotr.

Išsyk po Jūsų pasisakymo abejones dėl rengiamame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane (LRBP) planuojamo išorinio giliavandenio uosto Klaipėdoje ties Melnrage išsakė Jūsų Vyriausybės narys, susisiekimo ministras Marius Skuodis, pareiškęs: „Asmeniškai neturiu atsakymo, ar išorinis jūrų uostas mums tikrai reikalingas, nes jo pastatymas turės didelį poveikį Klaipėdos uostui.“

Savo interviu „Atvirai Klaipėdai“ kitas Jūsų vadovaujamos Vyriausybės narys, aplinkos ministras Simonas Gentvilas išsakė: „Reikia peržiūrėti ir Lietuvos bendrąjį planą, kuris dabar guli ant aplinkos ministro stalo tvirtinimui. Manau, kad įnešiu ten korekcijų ir dėl Girulių, ir dėl išorinio uosto. Dėl patvirtinto geležinkelio plėtros ribų plano reikės susikalbėti su naujuoju susisiekimo ministru, bet žinodamas premjerės nuomonę, manau, kad jį keisime taip, kad Girulių iš viso neliktų svarstomų alternatyvų sąraše.“

Tačiau laikas eina, o geri ministrų ketinimai dėl LRBP sprendinių (dėl išorinio giliavandenio uosto ties Melnrage, geležinkelio mazgo Giruliuose, Lietuvos Respublikos Baltijos pajūrio kranto erozijos, vėjo jėgainių Baltijos jūroje bei žemyninėje Lietuvos teritorijoje parkų steigimo, naujo oro uosto atsiradimo, naujų krašto apsaugos reikmėms teritorijų suformavimo ir kt.) „peržiūrėjimo“, „keitimo“ ar kitokių „korekcijų įnešimo“ tebestovi toje pačioje vietoje.

Lygiai taip išlieka nepakitę ir Kinijos investuotojų ketinimai paprasčiausiai nusipirkti išorinio uosto Melnragėje projektą – kaip teigia Valstybės saugumo departamentas. Ir faktas, kad Lietuvos Vyriausybė palieka šį Melnragės išorinio uosto sprendinį rengiamame LR Bendrajam plane – įrodymas, kad mūsų šalis šiai „prekybai“ yra pasiruošus.

Dėl daugybės klaidų, netikslumų, nesuderintų ir vienas kitam prieštaraujančių rengiamo LRBP sprendinių, suinteresuota visuomenė teikė daugybę pastabų ir pasiūlymų. Daugiausiai neigiamos visuomenės reakcijos, pasipiktinimo ir prieštaravimų susilaukė LRBP sprendiniai, numatantys išorinio giliavandenio uosto Baltijos jūroje ties Melnrage statybą.

Aktyviausiai prieš rengiamo LRBP sprendinius, numatančius išorinio giliavandenio uosto Baltijos jūroje ties Melnrage statybą, 2018 -2020 metais pasisakė ne kartą dėl to piketavę klaipėdiečiai.

Rengiamo LRBP sprendinys dėl išorinio giliavandenio uosto Baltijos jūroje ties Melnrage statybos į LRBP „atkeliavo“ iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-12-11 nutarimu Nr. 1278 patvirtinto Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrojo plano sprendinių.

Remiantis Uosto BP strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos apibendrinančia išvada, Uosto BP sprendinių dėl išorinio giliavandenio uosto Baltijos jūroje ties Melnrage statybos visų Uosto BP plėtros alternatyvų atvejais pasekmės būtų tiesioginės (dėl uosto molų blokuojamos nuosėdų pernašos išilgai jūros kranto bus įtakojami krantai), ilgalaikės, neigiamos (krantų erozijos rizika) ir reikšmingos (prarandama dalis rekreacinių teritorijų (paplūdimių zonos) lems papildomų krantotvarkos priemonių poreikį). Tai, šnekant paprastai, pati tikriausia mūsų pačių rankomis suplanuota Lietuvos pajūrio ekologinė katastrofa.

Kadangi Jūsų vadovaujama Vyriausybė dirba jau ilgiau nei šimtas dienų ir neliečiamas, nekomentuojamas ir nekritikuojamas Vyriausybės darbo etapas baigėsi, kreipiamės į Jus, siekdami atkreipti Jūsų dėmesį į ant aplinkos ministro stalo begulintį ir, kaip teigia ministras, „tvirtinimo belaukiantį“ LRBP.

LRBP planavimo organizatorius (Aplinkos ministerija, atstovaujama ministro) jau keli mėnesiai viešai deklaruoja nusiteikimą rengiamą LRBP „peržiūrėti“, „keisti“ ir „įnešti korekcijų ir dėl Girulių, ir dėl išorinio uosto“. Tačiau, nežiūrint garsiai išsakytų Jūsų ir kitų Jūsų Vyriausybės narių pozicijų dėl konkrečių LRBP sprendinių (dėl išorinio giliavandenio uosto Baltijos jūroje ties Melnrage) ir pareikštų ketinimų „peržiūrėti“, „keisti“ ir „įnešti korekcijų“ į šį tvirtinimo laukiantį teritorijų planavimo dokumentą, niekas nesikeičia.

Nuo gulėjimo ant aplinkos ministro stalo blogi LRBP sprendiniai patys savaime kažkodėl nepasikeičia ir nepagerėja.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą LRBP turės tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (LR teritorijų planavimo įstatymo 7 str. 2 d. 2 p.), tad būtent Jums ir Jūsų vadovaujamai Vyriausybei reikės prisiimti visą atsakomybę ne tik už visus šio teritorijų planavimo dokumento sprendinius, bet ir visas būsimas šių LRBP sprendinių pasekmes.

Priminsiu, kad LRBP sprendinio dėl išorinio giliavandenio uosto Baltijos jūroje ties Melnrage pasekmės bus tiesioginės, ilgalaikės, neigiamos ir reikšmingos. Tai buvo konstatuota dar berengiant Uosto BP ir yra užfiksuota šio teritorijų planavimo dokumento strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apibendrinančioje išvadoje.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-12-11 nutarimu Nr. 1278 patvirtino Uosto BP, o šio teritorijų planavimo dokumento sprendinys dėl išorinio giliavandenio uosto Baltijos jūroje ties Melnrage tiesiog buvo perkeltas į rengiamo LRBP sprendinius.

Nejaugi tik tam, kad atsirastų tų dokumentų „suderinamumas“ ir kad rengiamo LRBP sprendiniai „pagrįstų“ Uosto BP sprendinius, įteisinančius Lietuvos pajūrio ekologinę katastrofą?

Rengiamas LRBP yra valstybės lygmens pagrindinis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentas, kuriame apibrėžtos Lietuvos Respublikos teritorijos erdvinio vystymo krypčių įgyvendinimo gairės, susietos su Nacionaliniu pažangos planu, teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos dėl šalies erdvinių sistemų optimizavimo ir vystymo, krašto apsaugos poreikių, bioprodukcinio ūkio naudmenų, žemės gelmių ir kitų gamtos išteklių racionalaus naudojimo bei ekologinės pusiausvyros palaikymo, kultūros politikos, gamtos ir kultūros paveldo vertybių, gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio apsaugos, eksponavimo ir įveiklinim o, valstybei svarbių projektų ir jų objektų.

Pagal rengiamo LRBP sprendinius mums visiems reikės gyventi ir dirbti keliasdešimt metų, todėl šiame dokumente paprasčiausiai negali būti mūsų pastebėtų netikslumų, klaidų, dviprasmybių ir nepagrįstų sprendinių, lemsiančių jau dabar žinomas mūsų laukiančias neigiamas sprendinių pasekmes.

Rengiamo LRBP sprendiniai su išoriniu giliavandeniu uostu Baltijos jūroje ties Melnrage dėl būsimų katastrofinių pasekmių visam Lietuvos pajūriui yra būtent tokie.

Kodėl nieko nedaroma? Ko laukiama?

Kreipiamės į Jus, premjere, ir prašome Jus inicijuoti rengiamo (šiuo metu „gulinčio“ Aplinkos ministerijoje) LRBP sprendinių keitimą, vienareikšmiškai atsisakant sprendinių dėl išorinio giliavandenio uosto Baltijos jūroje ties Melnrage.

Pataisius LRBP sprendinius pagal planavimo organizatoriui (Aplinkos ministerijai) pateiktus pasiūlymus, LRBP būtina pakartotinai viešai svarstyti ir pakartotinai pateikti visuomenei susipažinti LR teritorijų planavimo įstatymo 37 str. 4 d. nustatyta tvarka.

Kreipimasis parengtas bendradarbiaujant su architektu Edmundu Benečiu.


    2021-03-05

    5 komentarai “Dėl Lietuvos teritorijos bendrojo plano sprendinių”

    1. AvatarNė vienas uostas Baltijos jūros pakrantėje viduryje miesto krovos darbų nevykdo (IP: 88.119.119.241)

      Nuomonei:
      Klaipėda yra taršiausias Lietuvos miestas su prasčiausiais sveikatos rodikliais, bet užtat turime viduryje miesto ir Klasco, ir BKT, ir Begą, ir Grigeo, ir Lezą. Nū, dar turime kasmetinius uosto šiukšlių ir kitokių nuodų perkrovimo rekordus… Ko dar trūksta mąstančiam ekonomikos žinovui Klaipėdoje iki pilnos laimės? Teisingai – daugiau trąšų, Baltarusijos ir Kinijos.

    2. AvatarNuomonė (IP: 86.100.21.85)

      Ekologija turi būti ekologiška, o ekonomika ekonomiška. Visiems uosto priešininkams siūlau paimti į rankas mokyklinį gaublį ir atradus jame Klaipėdos taškelį pasižymėti jo vietą. Tada pasukinėti gaublį taip, kad apžiūrėti kokios šalys yra aplink, kur ir iš kur vyksta kroviniai ir kokie atstumai tarp tų rinkos žaidėjų. Tai va, tas gaublys, kurį laikote rankoje, pagamintas Kinijoje ir pats pas jus neatriedėjo, jį reikėjo iš ten atgabenti ir jį garantuotai atplukdė laivu, tam kad akropolyje galėtumėt nusipirkti. Ir milijonai tonų kitų krovinių keliauja būtent iš ten pat. Tai labai tolimas ir ilgai trunkantis maršrutas. Tačiau dabar kiniečių yra tiesiamas trumpesnis ir greitesnis kelias – geležinkeliu per sausumą į Europą ir visai šalia to kelio yra Klaipėda, o už jos Švedija, Skandinavija ir UK. Tad bet koks protingai mastantis ekonomistas pasakytų, kad nepasinaudoti tokiu šansu būtų tiesiog kvaila. Reikia nepamiršti apie uostus konkurentus. Žinoma, uostas turi būti tik Lietuvos nuosavybė, valstybės turtas. Operatorius tegu būna belekas. O visos grėsmės dėl ekologijos yra pervertintos. Japonai, arabai, olandai ir kiti dar ne tokius projektus įgyvendino ir nieko katastrofiško neatsitiko. Taip, kad Kulikauskas ne toks jau ir šventasis.

      • Avataro koks džiaugsmas (IP: 78.57.217.118)

        kiniškas gaublys ir kitos jų prekės 🙂

    3. AvatarVites gyventoja (IP: 86.100.169.240)

      Tikrai nuoširdus AČIŪ Edmundui Benečiui, Gintarui Ramašauskui, Renaldui Kulikauskui, kad kovojat už pajūrį, mišką, taršą!

    4. AvatarAčiū (IP: 90.131.44.166)

      architektui Edmundui Benečiui ir Renaldui Kuliksuskui

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt