Aplinkos apsaugos departamentas pranešė, kad Klaipėdos aplinkosaugininkai baigė neplaninius uostamiesčio savivaldybės valdomų AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Klaipėdos energija“ Šilutės plente esančios rajoninės katilinės patikrinimus.

Anot pranešimo, AB „Klaipėdos energija“ patikrinimo metu buvo nustatyta, kad katilinės eksploatavimo metu vasario 2 d. buvo atliekami vandens šildymo katilo plovimo darbai, kurių metu termofikacinis vanduo kartu su rūsio grindų nuosėdomis per AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamus paviršinių nuotekų tinklus pateko į Kuršių marias.

Tačiau energetikams tokios išvados ir pretenzijos kelia nemažų abejonių.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Ištyrus iš katilų skyriaus rūsio paimtus mėginius nustatyta, kad nuosėdose vyravo silicio ir geležies oksidai. Atliktais laboratoriniais tyrimais įrodyta, kad nuplautos nuosėdos, kuriose vyrauja smėlio ir geležies oksidai, turėjo įtakos į Kuršių marias patekusių teršalų gelsvai spalvai, taip pat termofikacinio vandenio paruošimui naudojamas natrio chloridas, o šių teršalų buvo nustatyta ir Kuršių marių vandens mėginyje ties išleistuvu Nr. 4. Tokiu būdu AB „Klaipėdos energija“ katilinės gamybinės nuotekos per AB „Klaipėdos vanduo“ eksploatuojamus paviršinių nuotekų tinklus į Kuršių marias buvo išleistos be apskaitos ir kontrolės, neturint tinklų operatoriaus sutikimo. Šiais veiksmais buvo pažeisti aplinkosauginių teisės aktų reikalavimai, dėl padaryto pažeidimo įmonės atsakingam asmeniui bus taikoma administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 268 str. 5 d. (nuo 150 iki 300 eurų). Taip pat apie nustatytą pažeidimą bus informuotas AB „Klaipėdos vanduo“, kuri yra atsakingas už Klaipėdos miesto paviršinių nuotekų tinklų eksploatavimą”, – rašoma pranešime.

Anot jo, AB „Klaipėdos energija“ bus pateikta atlyginti aplinkai padarytą žalą, kuri bus apskaičiuota patikslinus duomenis apie išleistų nuotekų kiekį, kuris preliminariai yra nuo 100 iki 300 kub. m.

Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento pažeidimas nustatytas ir bendrovėje „Klaipėdos vanduo“. Įmonės atsakingam asmeniui bus taikoma administracinė atsakomybė – bauda nuo 170 iki 1170 eurų.

Teigiama, kad Kuršių marių būklė šioje vietoje stebima ir toliau.

AB „Klaipėdos energija“ vadovas Antanas Katinas „Atvirai Klaipėda” teigė, kad bendrovė šešių puslapių apimties aplinkosaugininkų surašytą protokolą gavo pirmadienį ir iki trečiadienio turi pateikti savo atsakymą.

„Mūsų supratimu, kalbama apie molio nuosėdas, kurios iš teritorijos galimai pateko į nuotekų tinklus. Tačiau šiuo nuotekų vamzdžiu naudojasi tik apie 14 hektarų įmonės teritorija, o nuo mūsų iki marių apie 2-3 kilometrai”, – sakė pašnekovas.

Pasak jo, aplinkosaugininkų minimas termofikacinis vanduo yra net švaresnis už esantį Kuršių mariose, nes tai „Klaipėdos vandens” tiekiamas geriamasis vanduo, iš kurio įmonė tik pašalina deguonį ir nudažo jį maistiniais žaliais dažais, kad nuotekio atveju būtų galima matyti, kur jis skverbiasi.

Vėliau „Klaipėdos energija“ dar išplatino pranešimą spaudai, kuriame teigia, jog ne kartą yra buvę, kad tų pačių bendrovę tikrinusių Aplinkos apsaugos departamento inspektorių aktai būna atšaukiami, o sprendimai apie pažeidimus anuliuojami. Anot įmonės, taip jau nutiko ir šiemet, kai buvo atliktas neplaninis patikrinimas dėl galimos oro taršos rajoninėje katilinėje.

„Analizuojant atsiųstą išleidžiamų paviršinių nuotekų patikrinimo aktą, mūsų specialistams kai kurie aplinkosaugininkų teiginiai kelia abejonių.
Kalbant paprastai, aplinkosaugininkai užfiksavo paviršinių nuotekų galimą taršą smėliu ir moliu iš mūsų teritorijos, kuri yra beveik 15 hektarų ploto. O surenkamasis vamzdis iš kurio į Kuršių marias ištekėjo užterštas vanduo, aptarnauja tūkstančius hektarų, teka apie 3 kilometrus per Dubysos gatvę
ir kitas pramonines bei gyvenamąsias teritorijas. Ar aplinkosaugininkai atliko tyrimus ten, ar buvo analizuojama galima tarša iš kitų šaltinių? Dar nenustatytas ir tikslus kiekis, kiek tų nuotekų išleista iš mūsų bendrovės. Akte teigiama, kad nuo 100 iki 300 m3. Žinant, kad mūsų teritorijoje yra pakloti mažo diametro nuotekų vamzdžiai, toks kiekis vandens turėjo tekėti ilgą laiką. O lyginant su Kuršių mariose užfiksuota tarša dideliame plote, kuri greitai išsisklaidė, tai turėjo būti didelės koncentracijos momentinė tarša”, – rašoma įmonės pranešime spaudai, kartu pabrėžiant, jog termofikacinis vanduo yra žalios, o ne gelsvos spalvos, kaip teigia aplinkosaugininkai.