Nors Klaipėdos krašto buriavimo sporto mokyklos „Žiemys“ vadovės kelis kartus pakartojo, kad realiai nėra vietos uostamiestyje, kur vaikai galėtų saugiai mokytis buriuoti, Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos nariai antradienį vykusiame posėdyje ilgiau nei pusantros valandos diskutavo, kaip į Klaipėdą sugrąžinti bures.

Klaipėdiečiai vaikai mokytis buriuoti turi Drevernoje, o ne savo mieste.

Ši taryba nagrinėti buriavimo klausimo ėmėsi, nes dar pernai lapkritį sulaukė Klaipėdos krašto buriavimo sporto mokyklos „Žiemys“ direktorės Agnės Dalangauskienės rašto. Jame vadovė nurodė, kad šiemet baigiasi su Klaipėdos rajono savivaldybe pasirašyta dalinio finansavimo sutartis, todėl mokyklai gresia toliau nebegauti 16 tūkst. eurų metinės paramos.

Be to, nurodyta, jog Klaipėdos rajono savivaldybė nebeslepia savo ketinimų bet kuriam verslui, kuris bus suinteresuotas, atiduoti šios sporto mokyklos dalį. Priminsime, kad šios sporto mokyklos steigėjos yra Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės. Klaipėdos savivaldybė, beje, kasmet šiai mokyklai skiria apie 70 tūkst. eurų paramą.

„Žiemio“ auklėtiniai jau ne vienerius metus treniruojasi Drevernos uoste. Kasdien į Šilutės rajoną yra vežiojama apie 30 klaipėdiečių vaikų. Juos autobusiukais vežioja patys treneriai. Drevernoje nėra galimybių treniruoti daugiau vaikų, „Žiemys“ negali plėstis, todėl jos vadovės jau gerą pusmetį miesto valdžios aktyviai prašė imtis veiksmų, kad vaikai galėtų treniruotis Klaipėdoje.

Pernai lapkritį „Žiemio“ vadovė parašė raštą ir Jūrinės kultūros koordinacinės tarybai, kad ši padėtų greičiau spręsti problemas, tarpininkautų.

Tačiau komisija nagrinėti klausimą ėmėsi tik dabar, nors praėjo jau beveik pusmetis. Tiesa, anksčiau taryboje iš trijų jos narių buvo sudaryta darbo grupė, kuri analizavo šį klausimą.

„Visi pripažįstame, kad būtų labai gerai, jog kuo greičiau pietinėje uosto dalyje būtų pastatytas mažųjų laivų uostelis su buriavimo mokykla. Tačiau jo nepastato jau 20 metų, tai gal dar 20 metų teks laukti, kol pastatys. Nemanau, kad kalbėdami apie buriavimo mirtį ar išgyvenimą galėtume pastumti Uosto direkciją. Visuose kampuose, kuriuos analizavome, randame didelius minusus – tai trauka, tai srovė, daug tvorų, daug leidimų, elingų nėra. Natūraliai artėjome prie tos minties, jog Klaipėdoje yra Smiltynės jachtklubas. Ir jo atstovai sutiko pabendrauti šia tema“, – kalbėjo tarybos darbo grupės narys Algirdas Aušra.

Tarybos posėdyje dalyvavęs Smiltynės jachtklubo atstovas Paulius Šiauka tik patikino, kad mielai svarstytų apie galimybę jachtklube priimti ir mažuosius buriuotojus Tačiau, anot jo, techninės galimybės sulig kiekviena diena senka, nes pramoginiai laiveliai sparčiai populiarėja, uostelyje stovėjimo vietos yra graibstomos.

„Iš esmės galima svarstyti apie buriavimo mokyklos priėmimą. Tačiau sprendimai turi būti greiti ir rezultatyvūs, tenkinantys visas puses. Kviečiu suinteresuotas puses atvykti pas mus, apžiūrėti turimas patalpas, turimas galimybes ir išsigryninti sąlygas“, – kvietė P. Šiauka.

Tarybos pirmininkas Petras Bekėža tokiu kvietimu pasidžiaugė, nes esą plaukiojimas vaikams Kuršių mariose nėra uždarytas.

„Pavyzdžiui, pakrante galima nuplaukti iki Kiaulės nugaros ir grįžti atgal, o bazuotis Smiltynės jachtklube“, – jau kone rasta išeitimi pasidžiaugė P. Bekėža.

Posėdyje dalyvavęs Klaipėdos mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis, dar posėdžio pradžioje pabrėžęs, kad tiek jis, tiek meras palaikys bet kokias iniciatyvas, kurios duotų rezultatą, o ne tik pasikalbėjimą, išgirdęs Smiltynės jachtklubo variantą prakalbo, jog racionalią diskusiją jau galima kelti į aukštesnį lygį, kuriame dalyvautų ir Klaipėdos miesto, ir Uosto direkcijos vadovai bei buriuotojai.

„Mums reikia ne patalpų. Vaikams reikia vandens. Uoste mokytis buriuoti yra nesaugu, todėl mokykla ir buvo išvaryta ir trejus metus vaikai buvo vežiojami į Nidą. Mums reikalinga pakankamai švari akvatorija ir su vėju, kad 6-7 metų vaikiukai suprastų, iš kur vėjas pučia, kaip valdyti laivelį, o ne dairytis aplink, kad koks išgėręs kateristas ant galvos neužplauktų“, – Smiltynės jachtklubo variantą atmetė A. Dalangauskienė.

Anot jos, vienintelis variantas Klaipėdoje, kur vaikai galėtų buriuoti, yra pietinė uosto dalis už Kiaulės nugaros. „Todėl mes ir rašėme raštą, prašėme tarpininkauti, Uosto direkcijai priminti jos įsipareigojimus pietinėje dalyje įrengti mažųjų laivų prieplauką su buriavimo mokykla. Tačiau kol klausimą pradėjote svarstyti, mes savo namų darbus jau padarėme“, – tarybos nariams aiškino A. Dalangauskienė.

„Praktinių sprendimų Klaipėdoje šiuo metu nėra ir negali būti. Neįsivaizduoju, kaip galėtų mokyklos auklėtiniai buriuoti šalia laivybos kanalo. Mums labiau padėtų tai, jei vaikai patys galėtų atvažiuoti į Dreverną, kad treneriams nereikėtų dirbti ir vairuotojais“, – kalbėjo „Žiemio“ mokyklos valdybos narė Agnė Bukartaitė.

Po ilgokų pasisakymų Jūrinės kultūros koordinacinė taryba sutarė, kad jau anksčiau sudaryta darbo grupė per dvi savaites apibendrins visus išsakytus pasiūlymus, o tada atitinkamoms institucijoms parašys ir išsiųs raštus.