Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dalinasi informacija, parengta pagal jos organizuotą virtualią diskusiją „Kaip atskirti tikrus faktus apie vakcinas nuo melagienų?“. Jos metu į pedagogų klausimus atsakinėjo biomedicinos mokslų daktaras Marius Strioga ir Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas Tomas Čeponis.

„Žmonės dažnai gyvena savo susikurtuose komunikaciniuose burbuluose. Galime juose ir likti, bet jei reikia informacijos apie gyvybiškai svarbius dalykus, apie brangiausia, ką turite – jūsų sveikatą, gyvybę, aš rekomenduočiau pasitikėti savo valstybe: jos specialistais ir naudotis patikimais, atsakingais, oficialiais informacijos šaltiniais“, – diskusijoje sakė T. Čeponis.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas nuo pandemijos pradžios stebi komunikaciją viešojoje erdvėje. Pasak T. Čeponio, demokratijų oponentai, autoritarinių režimų atstovai nepraleidžia progos naudotis sudėtinga pandemine situacija, siekdami savo tikslų. Visos iki pandemijos naudotos priešiškos informacinės žinutės apie Lietuvą – kad Lietuva yra nevykusi valstybė, mūsų buvimas ES, NATO, mūsų ekonomika, užsienio ir vidaus politika yra nevykusios, – dabar yra įvilktos į COVID-19 rūbą, t. y. pridedant, kad Lietuva nesugeba tvarkytis su pandemija ir pan.

T. Čeponis pasakoja, jog pernai, prasidėjus pandemijai, pagrindinė dezinformacijos žinutė skelbė, jog tokio viruso iš viso nėra, o jeigu ir yra – jis nepavojingesnis už kitus mums jau įprastas liga sukeliančius virusus, taigi nėra ko nerimauti ar saugotis.

„Tai pavyzdys, kaip investuojant į tokią komunikaciją galima pasiekti apčiuopiamų rezultatų: žmonės nesisaugo, sergamumas didėja, sveikatos apsaugos sistema apkraunama didžiuliu krūviu“, – aiškino T. Čeponis.

Šiuo metu skleidžiama klaidinanti informacija daugiausia susijusi su vakcinacija, pačiomis vakcinomis, jų saugumu, efektyvumu.

„Autoritariniai režimai gali užkardyti jiems netinkančias priemones ir turėti vieną komunikacijos liniją. Demokratinėse valstybėse skirtingos informacijos, skirtingų nuomonių visada buvo ir turėtų būti. Tiesiog turime patys susiprasti ir sukurti sistemą, kaip apsisaugoti nuo mus žalojančios informacijos. Bet tai yra priemonių visuma, o ne tik netinkamos informacijos užkardymas“, – sako T. Čeponis, pritardamas teiginiui, jog kiekvienam žmogui svarbu kritiškai vertini informaciją, pasverti informacijos šaltinius.

Organizmo reakcija į skiepą privalo būti

„Kai sugenda šaldytuvas, skalbimo mašina ar dulkių siurblys, retas puola juos ardyti ar atėjusiam meistrui aiškinti, kaip juos taisyti. Imunologija nėra pats lengviausias mokslas, bet dabar Lietuvoje jos, kaip ir krepšinio, specialistais tapo bemaž visi“, – ironizuodamas sakė dr. M. Strioga, taip pat raginęs pirmiausia pasitikėti srities specialistų žiniomis, pateikiamomis oficialių informacijos kanalų.

Neretai maža informacinė žinutė apauga mitais, išsikraipo ir tarsi sniego gniūžtė ridenasi sukeldama visą neigiamos, klaidinančios informacijos laviną. Socialiniuose tinkluose daug kalbama apie nepageidaujamas organizmo reakcijas po skiepo nuo COVID-19, ypač pasiskiepijus „AstraZeneca“ vakcina. Šioje skundų, gandų, net mitų lavinoje pasimeta būtent tas mokslu grįstus paaiškinimus pateikiantis ekspertų balsas.

Mokslininkai apie visas vakcinas sako tą patį – imuninės sistemos reakcija į dirgiklį turi būti.

„Tarkime, sergame gripu. Praktiškai visi simptomai, kuriuos jaučiame – karščiavimas, kaulų, sąnarių, raumenų, galvos skausmas, šaltkrėtis, pykinimas, silpnumas, viduriavimas, – visa tai, kas šią ligą daro mums tokią nemalonią, yra ne viruso poveikis, o mūsų imuninės sistemos reakcijos į jį“, – aiškina dr. M. Strioga.

Jo žodžiais, visi šie nemalonūs pojūčiai yra normali intensyviai dirbančios imuninės sistemos veikla.

„Jeigu imuninę sistemą įsivaizduotume kaip kariuomenę, kuri mus gina nuo priešų, tai susidūrus jai su virusu, vyksta karas. Skiepijantis mes siekiame imuninę sistemą paruošti būsimo priešo atpažinimui ir sunaikinimui, o skiepas sukelia imuninės sistemos pratybas ir mes jas jaučiame. Ir jeigu jaučiame – tai yra gerai. Jeigu jaučiami šalutiniai poveikiai po skiepijimo, tai yra faktas, kad vakcinacija savo tikslą pasiekė – imuninė reakcija vyksta“, – dėsto dr. M. Strioga.

Imunologas paaiškino, jog kasdienėje kalboje šias organizmo reakcijas vadiname nepageidaujamomis todėl, kad jos mums yra nemalonios, sukelia diskomfortą, trukdo. Visgi, kad ir nemalonios reakcijos, bet jomis nereiktų vieni kitų gąsdinti, o verčiau džiaugtis, kad jūsų imuninė sistema dirba.

M. Strioga taip pat paaiškino, kad labiau po vakcinacijos turėtų rūpintis ne tie, kurie pajuto organizmo reakciją, bet tie, kurie nieko nejautė.

Pastariesiems jis net patarė pasidaryti antikūnų testą, kad galėtų įsitikinti, ar imuninis atsakas yra pakankamas.

Sparti vakcinacija mažina galimybes virusui mutuoti

„Persirgau COVID-19 su visa šeima – tai tikrai nėra pats didžiausias malonumas. Tad naudojuosi proga paraginti nesirgusiuosius neabejoti ir skiepytis“, – sako T. Čeponis.

Šią savaitę paskelbtos kompanijos „Nielsen IQ Baltics“ atliktos socialinės apklausos duomenimis, 58 proc. apklaustųjų šalies gyventojų sako, jog tikrai skiepysis. Ši apklausa taip pat parodė, jog labiau linkę skiepytis būtų persirgusieji COVID-19 ar tie, kurių artimieji sirgo, nei su liga nesusidūrusieji.

„Kuo daugiau žmonių bus vakcinuota, tuo labiau bus sustabdytas viruso plitimas žmonių populiacijoje. Juo greičiau tai įvyks – tuo geriau. Juo ilgiau leidžiame virusui plisti tarp mūsų, tuo jis turi daugiau galimybių mutuoti, keistis, stiprėti. Kol virusas turi galimybių dauginti savo genomo medžiagą – mutacijos yra neišvengiamos“, – sako dr. M. Strioga.