Pernai kovo 12 dieną į Klaipėdos universitetinę ligoninę (KUL) buvo paguldyta pirmoji koronavirusu užsikrėtusi klaipėdietė. Per metus čia dėl Covid-19 buvo stebėti beveik 3000 pacientų, gydomi ir išrašyti – beveik 1400, iš jų per 300 – Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje. Pacientų sveikatos būkle rūpinosi ir atkakliai bei pasiaukojančiai dirbo virš 300 ligoninės darbuotojų.

Sergančiųjų mažėja, infekuotų darbuotojų nėra

„Lūžis įvyko tik prieš keletą savaičių. Sergančių Covid-19 pacientų skaičius stabilizavosi. Šiuo metu jų yra 44, Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje – 11. Tačiau kasdien tas skaičius kažkiek kinta. Buvo laikas, kai ligoninėje gulėjo beveik 200 Covid-19 sergančiųjų, o Reanimacijos skyriuje – 30. Dabar šioks toks atoslūgis, bet nusiraminti dar per anksti. Covid-19 jau pakeitė visą pasaulį, išmokome dirbti tokiomis sąlygomis ir išlikti optimistiški. Žinoma, grįžti visiškai prie to, kas buvo „anuo metu“, greitu metu nepavyks. Tačiau siekti būtina – to reikia sergantiems žmonėms, reikia visuomenei“, – pranešime spaudai akcentuoja Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas prof. habil.dr. Vinsas Janušonis.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jau kelias savaites nefiksuojama Covid-19 sergančių darbuotojų. Svarbiausia – pagerėjo darbuotojų psichologinė būklė, jie pasijuto tvirtesni, saugesni. Pasak ligoninės vadovo, tai yra skiepų rezultatas. KUL Covid-19 vakcina paskiepyta daugiau kaip tūkstantis darbuotojų. Pasiskiepiję medikai jaučiasi ramiau ir drąsiau.

KUL yra ne tik kovidinė ligoninė, koordinuojanti Covid-19 situaciją Vakarų Lietuvoje. Įstaiga ir karantino metu teikia visas specializuotas planines ir skubias stacionarines, ambulatorines konsultacines paslaugas viso regiono gyventojams.

Prisiminė iššūkių pradžią

KUL ruoštis galimiems koronaviruso iššūkiams pradėjo dar praėjusių metų pradžioje,  gavus informaciją apie Covid-19 paplitimo mastus Kinijoje, apie šios infekcijos plitimą ES šalyse: buvo peržiūrėti, revizuojami  vidaus teisės aktai, reglamentuojantys darbą infekcijos išplitimo metu.

Kovo pradžioje gavus sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl sveikatos priežiūros paslaugų dėl Covid-19 ligos organizavimo tvarkos, KUL buvo paskirta Klaipėdos ir Tauragės apskrityse paslaugų teikimą organizuojančia įstaiga. 

Ligoninę skubiai perorganizuota ir paruošta naujai veiklai – darbui su įtariamais ir gydomais Covid-19 pacientais. Buvo peržiūrėtas ir papildytas KUL ekstremalių situacijų valdymo planas, restruktūrizuota veikla, patvirtintas koronaviruso infekcijos valdymo algoritmas. Prasidėjus karantinui buvo iš pagrindų perorganizuotas ligoninės darbas, sustabdyta penkiolikos skyrių veikla, perskirstytas personalas, ligonių srautai. Visas ketvirtas korpusas su dviem šimtais lovų buvo išimtinai skirtas vienos infekcijos – Covid-19 – problemoms spręsti. Įrengtos kovidinės operacinės ir gimdyklos. Keičiantis situacijai, klausimai buvo sprendžiami vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis ir tvarkomis.

„Mums teko pirmiesiems tvarkytis ir ieškoti greitų sprendimo būdų. Laiko pasiruošti buvo labai mažai, o sprendimus reikėjo daryti čia ir dabar. Reorganizavome medikų ir kito personalo darbą. Visa tai buvo padaryta per maksimaliai trumpus terminus“, – darbo su Covid-19 pradžią apibūdina ligoninės vadovas.

Anot V. Janušonio, tai tik dalis iššūkių, su kuriais ligoninė susidūrė pandemijos, karantino ir ekstremalios situacijos metu. Pradžioje dėl neaiškios situacijos ir metodinės informacijos trūkumo buvo įvairių nuotaikų, baimių, bet pagrinde ligoninės personalas pilnai susidorojo su sunkumais. Padėtis greitai tapo pilnai kontroliuojama ir valdoma.

Pasak KUL Infekcinių ligų departamento vadovės Jolantos Česienės, iki pirmojo paciento buvo labai keistas jausmas, nes vežė labai daug žmonių, manydami, kad jie galėtų būti užsikrėtę koronavirusu. Tuo metu buvo gripo epidemija, tad simptomai buvo panašūs.

„Vis atrodydavo, kad tas koronavirusas dar toli toli. Ir staiga, kovo 12 d.  – iš tikrųjų atvyko 39 metų pacientė, kuriai patvirtintas koronavirusas. Gydytoja, kuri dirbo ir kuriai teko ši pacientė, buvo tarsi mokytoja ir galėjo pasakyti, ko trūktų dirbant su koronavirusu sergančiaisiais. Ar dėl aprangos, ar rašymo priemonių, suprato, kad negali į vidų eiti su telefonu. Atrodo, tokios smulkmenėlės, bet supranti, kad ta pirmoji pacientė tarsi parodė, ko mums dar trūksta skyriuose, ką dar turime įsirengti, kaip padaryti, kad būtų patogiau pacientus lankyti“, – prisiminė KUL Infekcinių ligų departamento vadovė.

Medikų teigimu, koronaviruso pandemijos metu darbas pasikeitė iš esmės.

„Ne tik dėl to, kad didelis pacientų srautas, kad pasikeitė pacientų ligos, kurias gydome, tačiau atsirado ir pildomų dalykų – turėjome apsirengti ir nusirengti apsauginius rūbus, visą darbo laiką būti su apsauginėmis priemonėmis: kombinezonais, akiniais, respiratoriais. Diena prasideda visiškai kitaip, nei prasidėdavo iki pandemijos. Mes viską darome kitaip nuo pat įėjimo į korpusą, atvykimo į darbą. Buvome įpratę, kad pamatęs praviras duris užeini, pabendauji su pacientu, nes gydydavo ne tik vaistai, bet ir pokalbiai. Dabar viso šito nėra. Ateini į palatą susikoncentravęs, tu tiksliai žinai, ką darysi, ko paklausi, ką pasižiūrėsi“, – pastebėjimais dalinasi medikė.

Koronavirusui užklupus Lietuvą, iš pradžių į KUL patekdavo visi užsikrėtusieji, o vėliau stacionarizuoti nuspręsta tik sunkiai sergančius ligonius. Sunkiausias pandemijos periodas buvo gruodžio pabaigoje.

Pandemijos bangos: klastingos ir skirtingos

Dauguma sergančių Covid-19 pacientų yra sunkios ir kritinės būklės. Ypatingas dėmesys skiriamas reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriams, kuriuose gydomi sunkiausios būklės pacientai.

Daugiau nei pusei pacientų taikoma deguonies terapija. Dirbtinės plaučių ventiliacijos prireikia maždaug dviem trečdaliams į šį skyrių patekusiųjų. Ilgiausiai toks gydymo būdas ligoniui, kuris pasveiko, taikytas 65 dienas.

 „Darbas ekstremaliomis sąlygomis, dvigubu, o kartais net trigubu krūviu ties fizinių ir psichologinių galimybių riba. Jautėme ir jaučiame atsakomybę ir pareigą tiek prieš pacientus, tiek prieš kolegas. Komandiškai susitelkėme darniems sprendimams, greitai reakcijai. Prieš metus apie tokį iššūkė net nebūtume galėję pagalvoti”, – sako Infekcinių ligų departamento Reanimacijos ir intensyviosios terapijos poskyrio vedėjos Zita Vetrovienė.

Vidaus ligų diagnostikos skyriaus vedėjas ir anesteziologas-reanimatologas dr. Sigitas Stonkus į Infekcinių ligų korpuso reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių dirbti savanoriškai pasisiūlė dar per pirmąją bangą:

„Situacija buvo nestandartinė, reikėjo papildomų gydytojų šiam skyriui, nes buvo labai daug pacientų. O kas daugiau, jei ne mes patys? Nedvejodamas pasisiūliau padėti kolegams.  Tiek per pirmą pandemijos bangą, kuri buvo kovo-balandžio mėnesiais, tiek per antrąją nuo lapkričio iki dabar dirbu ir kovoju už kažkam brangių žmonių gyvybes“, – prisimena medikas.

Jo teigimu, visi, kurie persirgo koronavirusu, gali garsiai pasakyti, kad liga buvo ne tik sunki, varginanti, bet ir labai ilga. Gerėja labai lėtai, o blogėja – minutėmis.

Metus dėl sunkiai sergančiųjų gyvybės kovojantys medikai atviri: pirmoji pandemijos banga ir antroji – nepalyginamos, o kiekvienas etapas neša vis naujas naujienas. 

„Jos iš esmės labai skiriasi, yra nepalyginamos. Pirmosios bangos metu gyvenome nežinioje: ar tikrai mes gerai saugomės, ar viską padarome dėl pacientų ir elgiamės teisingai. Klaustukų buvo visur labai daug. Dabar mes esame daug ramesni, nes žinome, su kokia liga susidursime. Tiesiog susitelkiame ir dirbame. Pritaikome išmoktas pamokas. O šiuo metu pastebime, kad ligonių skaičius nors ir stabiliai mažėja, tačiau ligonių būklė jau pirmosiomis ligos dienomis tampa itin sunki. Štai dabar Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje guli vos 24 metų vaikinas. Tame pačiame skyriuje guli ir jo tėtis‘,– aiškino Infekcinių ligų departamento vedėja J. Česienė. 

Medikė neslėpė, kad metai su Covid-19 praėjo labai greitai ir iki pandemijos, vargu, ar kas galėjo pagalvoti, kad teks įveikti tokius iššūkius, kurie jau tapo kasdiene rutina.

Molekulinėje laboratorijoje – beveik 170 tūkst. tyrimų

Viena iš sudedamųjų darbo dalių kovoje su pandemija – laboratoriniai tyrimai. Ligoninės molekulinės diagnostikos laboratorija, iki tol atlikusi genetinius tyrimus dėl paveldimų ligų (onkologinių, kardiologinių), nustatinėjusi mutacijas piktybinio auglio navikinėse ląstelėse taikininės terapijos parinkimui, užsiėmusi infekcinių ligų molekuline diagnostika ir gydymo efektyvumo sekimu, buvo priversta persiorientuoti. Įrengta nauja, šiuolaikinėmis technologijomis aprūpinta Covid-19 laboratorija, vienintelė tokių technologijų laboratorija Lietuvoje.

Molekulinės diagnostikos laboratorijoje iš viso atlikta beveik 170 tūkst. Covid-19 tyrimai, nustatyta beveik 18 tūkst. teigiamų atvejų. Jei anksčiau laboratorija per savaitę atlikdavo apie 100 tyrimų, dabar per dieną pandemijos piko metu joje buvo atliekama apie 500-600  tyrimų. 

Neseniai KUL ligoninės Molekulinės diagnostikos skyriuje įdiegtas metodas, leidžiantis nustatyti mutavusius SARS-CoV2 tipus: britišką, brazilišką, Pietų Afrikos Respublikos ir mišrųjį. Metodo diegimui buvo naudojami anksčiau nustatyti teigiami įvežtiniai (žmonių grįžusių iš kitų šalių) ėminiai. Tirta 12 ėminių, iš jų – 2 teigiami (britiškieji): iš Vokietijos ir Švedijos. Abu ėminiai paimti Klaipėdos mobiliajame koronaviruso patikros punkte.

INFORMACIJA

Ligoninės molekulinės diagnostikos laboratorijoje atlikti beveik 170 tūkst. Covid-19 tyrimai. Nustatyti beveik 18 tūkst. užsikrėtusių pacientų. Infekcinių ligų korpuse gydomą 44 infekuotų Covid-19 pacientų. Infekcinių ligų reanimacijos skyriuje gydomi 11 pacientų. KUL gydyti ir išrašyti beveik 1400 Covid-19 sergantys pacientai, jiems jų taikyta deguonies terapija, hemodializė, dirbtinė plaučių ventiliacija. Į KUL dėl Covid-19 kreipėsi ir tirti bei stebėti – beveik 3000 pacientų.

Jauniausias Covid-19 pacientas – kelių dienų naujagimis. Vyriausias Covid-19 pacientas, kuris pasveiko, 95 metų, o vyriausia pasveikusi pacientė – 94 metų.