Visa, kas gyva, gamtoje stiebiasi į saulę, į šviesą. Tik homo sapiens genčiai labiausiai rūpi mokslas ir žinios. Ir niekas to begalinio žmonių troškimo siekti mokslo ir žinių nesustabdys. O norinčių stabdyti yra, oi kaip yra.
Tie „stabdžiai“ pikti, pavydūs, bet jie tamsūs ir jų ne tiek jau daug . Galinga žinių troškimo banga nuneš juos kaip šapelius ir, kaip sakoma mūsų himne, „tamsumas prašalins.”
Gal ne visi klaipėdiečiai pastebėjo, bet jau kurį laiką be didelės reklamos, be nereikalingo šurmulio, užtikrintai ir kryptingai uostamiestyje kuriasi nauja mokslo šventovė, socialinės krypties specialistų kalvė. Kol kas ši „mokslo ir žinių šventovė” naudoja laikiną Socialinės paramos centro pavadinimą. Bet tai tik laikinas pavadinimas.
Jau ne pirmi metai visi paramos centro darbuotojai didelę darbo laiko dalį, Centro direktorės atidžiai prižiūrimi, skiria žinių kaupimui ir kompetencijų tobulinimui. Paskaitos vyksta ir iki pietų, ir po pietų, ir net vakarais (naktimis nevyksta). Jei kartais centras pritrūksta lėšų mokymams, darbuotojai kaip mat pasiūlo savo santaupas. Mokymai konspektuojami, reflektuojami.
Darbo metu ir po darbo. Centro darbuotojai ruošia įvairius švietėjiškus leidinius ir projektus (kur jie publikuojami, kol kas nėra informacijos). Neabejotinai solidi, rimta, nevienadienė mokymo įstaiga. Žinoma, darbuotojams nėra lengva. Bet kitaip nebus. Visi žinom – mokslo šaknys karčios.
Kartais atsiranda nesusipratėlių („stabdžių“), kuriems atrodo, kad per tuos nuolatinius, nesibaigiančius socialinių darbuotojų mokslus nukenčia klientai, nesulaukiantys tiek socialinių, tiek slaugos paslaugų. Negali ginčytis: ir užsisakytų paslaugų nesulaukia, ir eilių problema egzistuoja. Tačiau kritikams reikėtų žinoti, kad ši įstaiga yra biudžetinė ir įstaigos biudžete iš klientų gauti pinigėliai už suteiktas paslaugas sudaro tik labai mažą įstaigos biudžeto dalį. Pagrinde socialinės paramos centras yra išlaikomas savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšomis. Todėl yra taip, kad kuo daugiau paramos centras suteikia paslaugų klaipėdiečiams, tuo daugiau išlaidų patiria tiek savivaldybės, tiek valstybės biudžetas.
Įstaigos vadovas, planuodamas strategines socialinės paramos centro veiklos kryptis, į šią aplinkybę privalo atsižvelgti ir atitinkamai veikti. Didinsi paslaugų apimtis – skurdinsi valstybę.
Bet netgi tai žinant, eilės nėra gerai. Sprendimų yra ieškoma. Tačiau skuboti sprendimai šioje jautrioje veiklos srityje nereikalingi. Tuo labiau, yra pastebėta, kad kuo mažiau socialinių ar slaugos paslaugų suteikiama žmonėms turintiems negalią, tuo greičiau jų eilė mažėja (centro direktorė šį dėsningumą žino).
Viso pasaulio neišgelbėsi, gali suteikti pagalbą tik vienam kitam, o centro darbuotojams šviestis ir tobulinti profesinę kompetenciją įstaigos vadovas privalo sudaryti sąlygas (SADM įsakymas Nr.A1-448) . Tai ar verta blaškytis. Nesuprantu, kokie čia gali būti priekaištai paramos centro direktorei? Ji tik vykdo SADM įsakymą.
Šis tekstas – asmeninė autoriaus nuomonė. Rubrikoje „Mums rašo“ publikuojamos nuomonės, už kurias redakcija neatsako.
Kiek žinau, tai mokymosi valandos yra sumažintos (pernai ir šiemet), nereikia nuolatos mokytis.