Klaipėdos universitetas (KU) jau 21-ąjį pavasarį kviečia visuomenę įkvėpimo ir išminties pasisemti garsaus Mažosios Lietuvos šviesuolio Vilhelmo Storostos –Vydūno filosofijos, sveikos gyvensenos bei kūrybinio palikimo kloduose. Ketvirtadienį, kovo 18-ąją, prasideda tradicinė, jau XXI-oji nacionalinė mokslinė konferencija „Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu“.

Renginio organizatorius KU Sveikatos mokslo fakultetas jį dedikuoja visų profesinių kvalifikacijų gydytojams bei visų specializacijų bendrosios praktikos slaugytojams, radiologijos technologams, psichologams, visuomenės sveikatos specialistams, kineziterapeutams, masažuotojams, ergoterapeutams, kosmetologams, socialiniams darbuotojams, rekreacijos ir turizmo specialistams bei kitose srityse dirbantiems profesionalams, šiemet vyks nuotoliniu būdu.

Iš anksto jame dalyvauti užsiregistravo per 200 dalyvių. Anot organizacinio komiteto vadovės, Sveikatos mokslų fakulteto plėtros ir tarptautinių ryšių prodekanės Godos Sakalauskaitės, norinčiųjų būtų buvę ir daugiau, bet auditoriją tenka riboti dėl techninių galimybių.

„Kasmetinės Vydūno konferencijos tematika labai plati. Šiemet ji apima ne tik sveikatos mokslų aktualijas, bet ir vydūniškąją sveikos gyvensenos išmintį bei jos pritaikymą COVID-19 pandemijos kontekste. Konferencijoje be sveikatos srities specialistų savo įžvalgomis taip pat dalinsis sporto, socialinio darbo ir turizmo krypčių atstovai, todėl šio renginio nekantriai laukia itin įvairi auditorija“, – KU pranešime spaudai pažymi G. Sakalauskaitė.

Nacionalinės konferencijos darbas organizuotas 4 sekcijose. Dalyviai išklausys daugiau nei 50  pranešimų. Juos pristatys mokslininkai, atstovaujantys skirtingoms Lietuvos aukštosioms mokykloms ir mokslo institutams. Įžvalgomis tradiciškai dalysis ir sveikatos mokslus studijuojantys studentai.

Konferencijos mokslinio komiteto vadovo, KU rektoriaus prof. dr. A. Razbadausko teigimu, šviesi žmogiškąją išmintį, kūrybines galias ir dvasios stiprybės jėgą iškėlusi Vydūno mintis itin rezonuoja su šiandienos pasaulio realybe, pandemijos grėsmių ir karantino draudimų išvargintos visuomenės mikroklimatu.

„Žmogui, praradusiam tai, kas jam įprasta, atrodo, kad prarasta viskas“,- kadaise rašė Vydūnas. Neretas, pavargęs nuo „karantininio gyvenimo“, taip ir jaučiasi, bet juk pandemija neatėmė iš mūsų daugybės žmogiškųjų gebėjimų – matyti, girdėti, skaityti, kurti, mokytis, tobulinti savo talentus, bendrauti, net telefonų ir interneto neatėmė. Pandemija mums dovanojo laiką, sutaupytą nuo pramogų ar vartojimo įpročių. Tad turime daug galimybių stiprinti save kaip žmones, tvirtinti šeimos narių ryšį, auginti savyje dvasios stiprybę ir atsparumą sunkumams. Turim stiprinti dvasinį pradą, ką taip akcentavo mūsų įkvėpėjas Vydūnas“, – sako vienas iš konferencijos organizatorių.

Pranešimų santraukas po renginio planuojama publikuoti elektroniniame konferencijos leidinyje, mokslininkų parengti straipsniai bus publikuojami mokslo žurnale „Tiltai“.