Ažiotažas, kilęs pernai vasarį LRT Tyrimų skyriui paskelbus apie galimą Uosto direkcijos dar 2013 m. suformuotos iš Malkų įlankos iškasamo užteršto grunto saugojimo aikštelės daromą žalą gamtai, toliau bliūkšta.

Pernai spalį Uosto direkcija informavo sulaukusi pranešimo, kad prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą, o dabar dar ir teismas panaikino aplinkosaugininkų jai skirtą baudą.

Taršą neigė nuo pat pradžių

Užteršto grunto aikštelėje sandėliuojamas iškastas marių gruntas, kuris pagal specialią technologiją yra patalpintas į specialius geosintetinius konteinerius. Juose gruntas yra nusausinamas.

Uosto direkcija jau iškart po LRT publikacijų ir reportažų buvo pareiškusi, jog sandėliuojant užterštą gruntą saugojimo aikštelėje, Kuršių marių neteršia.

„Į Kuršių marias gali patekti tik tų pačių Kuršių marių vanduo, jokie kiti cheminiai junginiai, kurių nėra Kuršių marių vandenyje, į jas nėra išleidžiami. Aikštelėje saugomas visas gruntas, kurio tvarkyti kitais būdais negalima, tokio aikštelėje saugomo grunto kiekis neviršija joje leistino saugoti kiekio. Uosto direkcijos užteršto grunto saugojimo aikštelė įrengta pagal kitose Europos šalyse naudojamą ir taikomą praktiką bei jos įrengimui taikomų teisės aktų nustatytus ir su institucijomis derintus reikalavimus”, – tada teigė direkcija.

Akcentuota, kad užteršto grunto aikštelėje nevykdomi jokie technologiniai procesai, kurių metu susidarytų didesnė gyvsidabrio koncentracija.

Bauda – nepagrįsta

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) pernai rugpjūtį konstatavo, kad Uosto direkcija pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymą, nes eksploatavo užteršto grunto saugojimo aikštelę neturėdama taršos leidimo. Už tai jai buvo paskirta 800 eurų bauda.

Direkcija su tokiu sprendimu nesutiko ir apskundė jį Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

Skunde Uosto direkcija dėstė, kad tokiai veiklai taršos leidimas nėra reikalingas, nes aikštelėje nėra tvarkomos nuotekos, o net jei ir būtų buvęs padarytas pažeidimas, pirmiausia turėjo būti skirtas įspėjimas jį pašalinti per atitinkamą laikotarpį.

„Veiklos vykdymui parengtuose ir patvirtintuose dokumentuose aiškiai numatyta, jog veiklos vykdymo metu susidarantis filtratas yra Kuršių marių vanduo. Šis filtratas nėra laikomas nuotekomis. Parengti ir patvirtinti dokumentai nenumato, jog darbų vykdymo metu šis filtratas (t. y. Kuršių marių vanduo) bus valomas – nėra numatyti vandens valymo įrenginiai, kadangi į Kuršių marias numatyta išleisti tą patį Kuršių marių vandenį, kuris bus atskirtas nuo iškasto grunto. Nepaisant to, siekiant kaip įmanoma labiau sumažinti iš aikštelės nutekančio filtrato taršą, projekte buvo numatytos papildomos priemonės: nusėsdinimo baseinai yra skirti filtrate esančių kietųjų dalelių (kartu su jose esančiais teršalais) nusėsdinimui. <…> Tarp pirmo ir antro nusėsdinimo baseinų buvo įrengta naftos produktus absorbuojanti buna; antrame nusėsdinimo baseine buvo įrengta kietųjų dalelių kontrolės stotis; nuolatos vykdomas filtrato, t. y. į Kuršių marias grąžinamo vandens, monitoringas pagal su atitinkamomis institucijomis suderintą monitoringo programą”, – skundė dėstė Uosto direkcija.

Ji taip pat pabrėžė, kad 2017 m. Baltijos jūros ir Kuršių marių ekologinės ir cheminės būklės ataskaitos duomenys rodo, kad Klaipėdos sąsiauryje buvo nustatytas gyvsidabrio viršijimas – 0,088 μg/l. O iš aikštelės nusėsdinimo baseino paėmus vandens mėginį gyvsidabris buvo fiksuotas tik keliuose bandymuose ir jo koncentracija buvo tik 0,011 mg/l, – 8 kartus mažesnė nei Klaipėdos sąsiauryje nustatytas viršijimas.

Galiausiai, anot direkcijos, filtratas neatitinka nė vieno iš įvairiuose teisės aktuose numatyto įprastų, paviršinių ar gamybinių nuotekų apibrėžimo.

Bylą išnagrinėjusi kolegija, kurią sudarė teisėjai Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė ir Aušrelė Mažrimienė, konstatavo, kad toks pažeidimas patektų tarp tų, už kuriuos pirmiausia turi būti skiriamas rašytinis įspėjimas bei nurodytas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti.

Nustačius šią aplinkybę, dėl kurios nutarimas laikytinas neteisėtu ir naikintinu, kiti Uosto direkcijos argumentai teismo nebuvo analizuojami.

Uosto direkcija prašė jai iš AAD priteisti 9258,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau teismas priteisė tik 1000 eurų. Dėl dalies bylinėjimosi išlaidų – 1694 Eur – dar spręs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pastarajam dar gali būti skundžiamas ir šis Klaipėdos teismo sprendimas.

INFORMACIJA

Pernai rudenį skelbta, kad užteršto grunto aikštelėje sandėliuojama apie 190 000 kub. m uoste iškasto grunto.

Uosto dumblo valymo darbams nuo 2011-ųjų direkcija buvo sudariusi su rangovais dvi sutartis, tačiau abi jos buvo nutrauktos, o projektas užsitęsė. Pirmoji darbus atliko Latvijos bendrovė „BGS“, 2011 m. sudariusi 6,385 mln. eurų sutartį ir dirbusi iki 2015-ųjų. 2016-aisiais sudaryta nauja 11,367 mln. eurų sutartis su Suomijos bendrovėmis „Sito Rakennuttajat“, „Vesirakennus Ojanen“, „Suomen Vesityo“ ir Estijos „Baltic Techservice“. Iš viso pagal abi sutartis rangovams sumokėta apie 6 mln. eurų.