Kodėl Lietuvos laivynas buvo toks mažas?

Laiškai iš jūros
Avatar photoAtvira Klaipėda
2021-03-20

Naujausioje Lietuvos jūrų muziejaus virtualioje parodoje pasakojama kaip kūrėsi Lietuvos jūrų laivynas, užgimė lietuviška jūreivystės tradicija.

Iki XX a. pradžios lietuvių gyvenamoje erdvėje – agrarinis kraštovaizdis. Miestuose ar miesteliuose gyveno ne daugiau 10-12 % visų gyventojų. Žemdirbystė ir gyvulininkystė buvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Lietuva buvo toli nuo jūros, prie žagrės…

Bene pirmieji lietuvių kontaktai su jūra įvyko XIX a. antros pusės bežemių ir mažažemių lietuvių valstiečių emigracijos iš Rusijos imperijos į Šiaurės ir Pietų Amerika kontekste. Masinis žmonių judėjimas burlaiviais ir garlaiviais iš Europos per Atlanto vandenyną į Ameriką, kilo dėl ekonominių, politinių ir socialinių priežasčių.

Vienas pirmųjų apie jūros naudas valstybei ėmė kalbėti Kazys Pakštas (1893–1960 m.). Jis buvo vienas iš nedaugelio, akcentavusių jūros reikšmę. Jo supratimu tautinės vertės pajautimui yra būtina sava vėliava pasaulio jūrose, sava jūrinė politika.

Žymos: | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Švietimas

Grįžta Studijų regata

Į Klaipėdą vėl grįžta moksleivių itin laukiamas renginys – studijų mugė „Studijų regata 2026“. Jau vienuoliktus metus iš eilės rengiama ...
2026-01-20
Skaityti daugiau

Klaipėdos/Mažosios Lietuvos istorija, Svarbu

Vyriausybė nesuprato jūrininkų 

Prieš šimtą metų tuometinė Lietuvos valdžia nusprendė, kad ugdyti jūrinius kadrus savo šalyje neverta. Tai nulėmė, kad tokia mokymo įstaiga ...
2025-12-13
Skaityti daugiau

Miestas

12-tą kartą kvies bibliotekos Kalėdų eglučių kiemelis

Likus mažiau nei mėnesiui iki gražiausių metų švenčių, į Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos kiemelį sugrįžta viena jaukiausių uostamiesčio ...
2025-12-02
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This