Naujausioje Lietuvos jūrų muziejaus virtualioje parodoje pasakojama kaip kūrėsi Lietuvos jūrų laivynas, užgimė lietuviška jūreivystės tradicija.

Iki XX a. pradžios lietuvių gyvenamoje erdvėje – agrarinis kraštovaizdis. Miestuose ar miesteliuose gyveno ne daugiau 10-12 % visų gyventojų. Žemdirbystė ir gyvulininkystė buvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Lietuva buvo toli nuo jūros, prie žagrės…

Bene pirmieji lietuvių kontaktai su jūra įvyko XIX a. antros pusės bežemių ir mažažemių lietuvių valstiečių emigracijos iš Rusijos imperijos į Šiaurės ir Pietų Amerika kontekste. Masinis žmonių judėjimas burlaiviais ir garlaiviais iš Europos per Atlanto vandenyną į Ameriką, kilo dėl ekonominių, politinių ir socialinių priežasčių.

Vienas pirmųjų apie jūros naudas valstybei ėmė kalbėti Kazys Pakštas (1893–1960 m.). Jis buvo vienas iš nedaugelio, akcentavusių jūros reikšmę. Jo supratimu tautinės vertės pajautimui yra būtina sava vėliava pasaulio jūrose, sava jūrinė politika.