P0

Svarbu, Temos

Klaipėdos apygardos teismais nepasitikintis Rimantas Cibauskas nori pasipelnyti? (7)

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2021-03-22


Nelegalia tvora valstybinį žemės sklypą Klaipėdoje, Dailidžių gatvėje, užsitvėręs verslininkas Rimantas Cibauskas toliau teismams teikia įvairiausius prašymus ir ieškinius.

Klaipėdos apygardos teismas jau išnagrinėjo bylą dėl R. Cibausko ir savivaldybės dar 2003-aisias pasirašytos infrastruktūros plėtojimo sutarties, kurios jam anksčiau nepavyko panaikinti, pasibaigimo pasekmių taikymo.

Tuo metu Klaipėdos apylinkės teisme niekaip nepradedama nagrinėti antstolės inicijuota byla dėl minėtosios nelegalios tvoros griovimo ir baudos skyrimo, nes R. Cibauskui du kartus nepavykus nušalinti teisėjos jis pareiškė nepasitikėjimą visais Klaipėdos apygardos teismais.

Martyno Vainoriaus ir Algirdo Kubaičio nuotr.
Ką įsipareigojo?

R. Cibauskas sutartį su savivaldybe, dėl kurios bylinėjasi teismuose, pasirašė 2003 m. vasarį. Pagal ją verslininkas įsipareigojo savo lėšomis parengti projektą ir pagal jį pakloti buitinių nuotėkų tinklų atšaką nuo Dailidžių g. iki esamų buitinių tinklų ties žemės sklypu Dailidžių g. 39; nutiesti privažiavimo kelią nuo Dailidžių g. iki žemės sklypo Dailidžių g. 37 vakarinės ribos ir įrengti automobilių apsisukimo aikštelę; demontuoti privažiavimo kelią nuo Dailidžių g. iki žemės sklypo Dailidžių g. 37 vakarinės ribos; įrengti veją pietinėje sklypo dalyje bei pakloti šaligatvį prie Dailidžių g. ties šia teritorija; pripažintą tinkamu naudoti, inventorizuotą privažiavimo kelią su aikštele ir šaligatvį perduoti į Savivaldybės balansą. Savivaldybė, verslininkui įvykdžius šias sąlygas, įsipareigojo parengti dokumentus dėl prijungiamos sklypo dalies pardavimo.

Nors tokia sutartis, galiojusi iki 2005 m. pabaigos, nenumatė jokios tvoros statybos valstybiniame žemės sklype, R. Cibauskas ją pastatė ir taip aptvėrė valstybinės žemės sklypą.

Institucijos tik 2011 m. susirūpino tokia situacija ir bandė nubausti R. Cibauską bei nugriauti tvorą, bet ji stovi iki šiol.

Savo ruožtu R. Cibauskas buvo nusprendęs per teismą pasiekti, kad sutartis būtų pripažinta negaliojančia ir jam būtų priteisti pinigai, investuoti į infrastruktūros sutvarkymą. Vienas iš verslininko argumentų buvo neva jis suklydo dėl sutarties turinio, kitaip ją buvo supratęs. Teigta ir kad ji neva prieštarauja įstatymams. Tačiau teismų tokie argumentai neįtikino ir sutartis liko galioti.

Dabar jau verslininkas pateikė ieškinį Klaipėdos apygardos teismui dėl šios sutarties pasibaigimo pasekmių taikymo.

Savivaldybė prašo skirti 5000 eurų baudą

Klaipėdos apygardos teismui pateiktame ieškinyje R. Cibauskas prašo priteisti jam 93 927,83 Eur išlaidų, kurias patyrė atlikęs infrastruktūros plėtros darbus. Tokia suma buvo nustatyta teismo eksperto ankstesnio bylinėjimosi metu. Be to, R. Cibauskas dar prašo priteisti 5 proc. kompensuojamų palūkanų (beveik 23,5 tūkst. eurų), 5 proc. įprastinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas, o savivaldybei teismas, anot verslininko, turėtų priteisti jo skurtą infrastruktūrą.

Toks reikalavimas grindžiamas aiškinimu, kad atlikti darbai nebuvo savivaldybės inventorizuoti, nebuvo atliktos tinkamumo naudoti procedūros, ji neperėmė sukurto turto savo balansan, neparengė dokumentų dėl teritorijos pardavimo.

Teisme R. Cibauskui atstovaujantis advokatas Saulius Tamošaitis dėstė, kad sukurtas turtas dabar yra bendroji jungtinė nuosavybė ir vyksta tęstinis teisių pažeidimas, nes savivaldybė esą vengia perimti turtą ir atsiskaityti, nors naudoja verslininko lėšomis sukurtą infrastruktūrą.

S. Tamošaitis aiškino, kad iki šiol niekas nesprendė, kokio tai pobūdžio sutartis. Esą turi būti aiškiai nurodoma, ar tai pardavimas, ar nuoma, ar mainai. Advokato nuomone, tai yra jungtinės veiklos asociacijos sutartis, kai nesiekiama pelno.

„Ieškovas neturėjo jokio tikslo įrenginėti infrastruktūros ir dar neatlygintinai”, – teigė advokatas.

Bylą nagrinėjančiai teisėjai Danutei Žvinklytei atkreipus dėmesį, kad visuose įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose rašoma, jog tai yra infrastruktūros, o ne jungtinės veiklos sutartis, S. Tamošaitis tikino, kad nė viename iš teismo proceso nebuvo keliamas sutarties pobūdžio klausimas.

„Vien įvardijimas infrastruktūros sutartimi dar nieko nereiškia”, – teigė advokatas, akcentavęs, kad tik nuo šių metų pradžios įsigaliojo naujas Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas.

Savivaldybės administracijai byloje atstovavusi jos Teisės skyriaus vyresnioji patarėja Eglė Mockienė teigė, jog su tokiu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Specialistė akcentavo, kad savivaldybė neturi duomenų, jog R. Cibauskas būtų raštu kreipesis ir prašęs priimti atliktus darbus, nėra tokių duomenų ir ankstesnėse bylose, net teismo ekspertizė, anot jos, neatsakė, ar darbai inventorizuoti ir perduoti.

Teisininkė dėstė, kad toks susitarimas nėra jungtinės veiklos sutartis, nes tokiu atveju šalis turi sieti interesų bendrumas, bendri tikslai, o tiek detaliojo plano rengimas, tiek jo sprendiniai esą atitiko tik Rimanto Cibausko siekius pasididinti sklypą.

„Niekada nebūtų tokios sutarties, jei jis nebūtų norėjęs prisijungti sklypo. Į ją yra perkelti detaliojo plano sprendiniai. Jokio intereso nebuvo suplanuoti šią teritoriją detaliuoju planu. Infrastruktūra čia jau buvo, veikė, gyventojai ja naudojosi, tik ji buvo toje žemės dalyje, kurią siekė prisijungti ieškovas kaip įsiterpusį laisvą sklypą – dėl to ir turėjo ją iškelti, kad sklypas būtų pripažintas laisva žeme. Darbai buvo atliekami tik dėl to, o ne dėl to, kad reikėjo miestui išplėtoti infrastruktūrą. Tai senas rajonas, seniai gyvenamas, nereikėjo jos plėtoti”, – kalbėjo teisininkė, cituodama ir Apeliacinio teismo nutartį, nurodančią, kad darbai, atlikti, kai norima prisijungti sklypą, negali būti kompensuojami iš savivaldybės biudžeto.

Rimanto Cibausko iniciatyva parengto 2003 metų detaliojo plano brėžinys. Verslininko sklypas, įsigytas 1998 metais, plane pažymėtas rausvai. Pagal šio plano sprendinius buvo panaikinta Alytaus gatvės atkarpa (geltona spalva), vietoje jos kur kas piečiau įrengtas naujas kelias su apsisukimo aikštele ir kažkodėl suformuoti du atskiri – po 3,99 ir 5,44 aro ploto sklypai, o ne vienas 9,43 aro sklypas, tinkamas daugiabučio namo statybai. Taip žaliai apibrėžtas sklypas tapo įsiterpusiu ir jį buvo galima parduoti be aukciono greta esančio sklypo savininkui. Tačiau dar net jo ir mėlynai apibrėžto sklypo neįsigijęs R. Cibauskas abu juos 2003-2005 metų laikotarpiu apjuosė mūrine tvora. Mažesnįjį sklypą verslininkas įsigijo tik 2017 metais, o didesnis vis dar yra bendrojo naudojimo želdynų paskirties ir negali būti parduodamas.

Savivaldybė taip pat paprašė teismo skirti R. Cibauskui 5000 eurų baudą dėl esą nepagrįsto ieškinio reiškimo.

„Ieškovą visuomet atstovavo profesionalūs teisininkai, advokatai, jis visada turėjo su kuo pasikonsultuoti. Įgyvendinęs savo teisę prisijungti žemę (beveik 4 arų ploto sklypą – M. V.) dabar reiškia reikalavimą atlyginti išlaidas, kurias prisiėmė sutartimi ir parengtu detaliuoju planu. Teismai yra konstatavęs, kad sutartis teisėta, sklypas prisijungtas. Detaliojo plano tikslas buvo įsigyti įsiterpusį sklypą ne aukciono būdu, nes kitu atveju būtų rengiamas aukcionas, kuriame dalyvauja visi kas tik nori. Yra siekis vis bylinėtis ir ieškoti galimybių kaip įsigyti valstybinės žemės sklypą. Požiūris kelia nuostabą, kad advokatai nepaaiškina teisinio reguliavimo, detaliojo plano įsipareigojimu. Tiek bylų, ir vėl teismas”, – dėstė E. Mockienė.

Anot jos, tokiu nepagrįstu ieškiniu R. Cibauskas siekia pasipelnyti iš savivaldybės.

Nori nušalinti visus Klaipėdos apygardos teismus

Bylą dėl minėtosios sutarties pasekmių išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas nutartį skelbs balandžio pradžioje, o procesas dėl nelegalios R. Cibausko tvoros nugriovimo ir baudos skyrimo niekaip negali prasidėti dėl įvairiausių verslininko ir jo advokato teikiamų prašymų.

Įsigaliojus neskundžiamam sprendimui, kad ši tvora turi būti nugriauta, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija (VTPSI) pernai vėl atlikto patikrinimą vietoje ir įsitikinus, kad valstybinės žemės sklype tebestovi nelegali tvora, kreipėsi į antstolę dėl priverstinio privalomojo nurodymo vykdymo.

Klaipėdos apylinkės teismas baigiantis 2020-iesiems ėmė svarstyti antstolės Astos Rimaitės-Žičkuvienės pareiškimą, kuriuo prašoma priimti nutartį, leidžiančią organizuoti tvoros griovimo bei aplinkos sutvarkymo darbus, nes R. Cibauskas to nepadarė. Taip pat prašoma skirti R. Cibauskui iki 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną.

Pirmojo teismo posėdžio metu advokatas Saulius Tamošaitis pareiškė nesutinkantis, kad prasidėtų nagrinėjimas, nes esą nesusipažino su vykdomąja byla. Dėl to padarius beveik mėnesio pertrauką R. Cibauskas numatyto posėdžio išvakarėse pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai Kristinai Serdiukienei. Esą ji yra neobjektyvi ir šališka, turi išankstinį nusistatymą prieš jį, nesiekia įsigilinti į ginčo esmę ir ignoruodama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą nesilaiko Civilinio proceso kodekso nuostatų. Dėl to bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dar kartą, kol teismo pirmininkas priims sprendimą dėl tokio prašymo.

Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkui konstatavus, kad nėra jokio pagrindo nušalinti teisėją, dar vienas posėdis buvo surengtas kovo pradžioje. Tada jau R. Cibauskas pareiškė prašymą stabdyti procesą iki bus išnagrinėtas dar viena jo inicijuota byla dėl vykdomojo dokumento teisėtumo (šios bylos nagrinėjimo data Klaipėdos apylinkės teisme dar net nepaskirta).

Prašymą dėl bylos stabdymo iš nagrinėjusiai teisėjai K. Serdiukienei po keleto dienų paskelbus nutartį, jog nėra jokio pagrindo tai daryti, dar vienas posėdis buvo surengtas praėjusį trečiadienį.

Tada jau R. Cibauskas vėl paprašė nušalinti K. Serdiukienę ir perduoti bylą nagrinėti kitos apygardos teismui, nes neva teisėja turi išankstinį nusistatymą, o byla yra „aiškiai politizuota”.

Byloje padarius kelių valandų pertrauką Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkas priėmė nutartį, jog toks prašymas nėra pagrįstas, argumentuojamas taip pat kaip ir pirmą kartą reikštas nušalinimas. Anot teismo pirmininko, tai yra subjektyvi R. Cibausko nuomonė, grindžiama prielaidomis. Kartu pabrėžta, kad kiekvienas teisėjas yra nepriklausomas ir teismo pirmininkas negali kištis į bylos nagrinėjimą. Akcentuota, kad apygardos teismas sprendžia dėl bylos perdavimo kitam teismui tik tada, kai nebelieka teisėjų, galinčių nagrinėti bylą teisme, kuriam pateiktas ieškinys, o pageidavimai, kuris teismas turi nagrinėti bylą kertasi su teisinės valstybės principu.

Teisėjai perskaičius šią nutartį S. Tamošaitis pareiškė, kad nebuvo išnagrinėtas R. Cibausko prašymas bylos nagrinėjimą perduoti kitos apygardos teismams, o Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkas esą negali spręsti tokio klausimo.

„Dėl jo politinės veiklos byla politizuota ir negali būti Klaipėdos apygardos teismuose objektyviai išnagrinėta. <…> Šiuo atveju prašymą turi spręsti aukštesnės instancijos teismas, o ne to paties teismo, kuriam išreikštas nepasitikėjimas pirmininkas”, – rašoma per dar vieną pertrauką pateiktame raštiškame advokato prašyme.

Advokato nuomone, tokį prašymą turi išspręsti arba apygardos, arba Apeliacinis teismas.

Rimantui Cibauskui du kartus nepavykus nuo bylos nagrinėjimo nušalinti teisėjos Kristinos Serdiukienės, verslininkas pareiškė nepasitikėjimą visais Klaipėdos apygardos teismais. Raimondo Dilio (teismai.lt) ir Martyno Vainoriaus nuotr.

VTSPI atstovė Jurgita Kurtinaitienė, išsakydama poziciją dėl tokio prašymo, teigė, kad nėra jokio pagrindo jį tenkinti.

„Jeigu jau Rimantas Cibauskas reiškia visam apylinkės teismui nušalinimą, tai kaip tada tokiu atveju paaiškinti jo veiksmus – kiek jisai bylų inicijuoja, vos ne kiekvieną dieną vis nauja byla ir vis teikiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Tai vadinasi, jis pasitiki šiuo teismu. Jis nenurodė visų motyvų, kaip priklauso, jų neargumentavo”, – teigė J. Kurtinaitienė.

Teisėja K. Serdiukienei pareiškus, kad procesas „nevyksta, taip, kaip turėtų vykti įprastinėje byloje”, buvo paskelbta dar viena, 15 min. trukmės pertrauka. Po jos teisėja informavo, kad dar kartą kreipiasi į teismo pirmininką dėl tokio prašymo išsprendimo ir bylos toliau nagrinėti negalima. 

ISTORIJA

Dienraštis „Klaipėda“ dar 2011 m. rašė apie, kaip Savivaldybės žemėtvarkininkai bandė nubausti R. Cibauską už tai, kad jis nelegaliai tvora apsitvėrė valstybinę žemę – dalį jos sudarė sklypas, kurį jis pagal su Savivaldybe pasirašytą infrastruktūros plėtros sutartį ketino įsigyti, o kitą dalį – bendrojo naudojimo želdiniai, kurių parduoti neleidžia įstatymas.

R. Cibausko ieškinį dėl sklypo įsigijimo ne aukciono tvarka atmetus visų instancijų teismams Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) 2014 m. spalį vykusio patikrinimo metu nustatė, kad už verslininko žemės sklypo pietinės ribos yra savavališkai užimta valstybinė žemė, ji užtverta 2 m aukščio mūrine tvora. Nustatyta, kad savavališkai užimtos valstybinės žemės plotas siekia apie 8,34 a. Tada NŽT raštu nurodė R. Cibauskui iki tų pačių metų lapkričio 26 d. atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę nusikeliant tvorą ir sutvarkant valstybinę žemę taip, kad ji būtų tinkama bendram naudojimui. Tačiau verslininkas tvoros nenugriovė. Tik 2017 m. spalį situacija pradėjus domėtis „Atvirai Klaipėdai“ institucijos vėl grįžo prie šio niekaip neužbaigiamo klausimo ir prasidėjo nauji teismų procesai.


    2021-03-22

    7 komentarai “Klaipėdos apygardos teismais nepasitikintis Rimantas Cibauskas nori pasipelnyti?”

    1. AvatarMaria (IP: 82.39.106.250)

      Apie cibauskiuka arba blogai arba nieko! Tas optimistas turi dar parako skebti savo “tiesas” Aciu zurnalistam, kad nepaleidziat vejais situ reikalu.

    2. AvatarRulis (IP: 88.119.42.184)

      Juokas ima iš tokios savivaldybės kovos. Vietoj to, kad sutvarkytų dokumentus, parduotų tą sklypą Cibauskui už gerą kainą, jie nori užsiimti griovimais ir betvarkės padarymu. Tas žemės lopinėlis apart Cibausko niekam nereikalingas. O tuo tarpu Skautų gatvė užtverta ir savivaldybė bejėgė ką nors pakeisti. Pasirodo yra ponai savi ir svetimi.

    3. AvatarTomas (IP: 82.135.199.88)

      Aš norėčiau pasveikinti poną Cibauską su visišku, ilgą laiką kurto, įvaizdžio praradimu.

      Nesuprantu, ant kiek reikia atsilupusiu būti, kad tokias nesąmones daryti dėl kelių arų sklypo tame rajone. Manau, jis tiesiog per toli nuėjo ir dabar nebegali jau grįžti atgal. Bet būnant beveik pensininku daryti tokias nesąmones, man yra nesuvokiama…

      • AvatarNesu šališkas, bet mąstau .. (IP: 195.14.182.81)

        O gal kovojama dėl tiesos įrodymo?

    4. AvatarDmitrijus (IP: 86.100.9.25)

      panašia situacija su buvusių Sovetsko meru -pasekoja Nikolajus laimejo verta plačiau pažiureti Sovetsko pavizdi ) https://www.newkaliningrad.ru/news/briefs/community/12493985-prokuratura-siti-menedzher-sovetska-nikolay-voishchev-prodal-zemlyu-sam-sebe.html

    5. AvatarBronė (IP: 86.38.158.111)

      Vis suskiui mažai

    6. AvatarVytas (IP: 88.119.38.220)

      Martynai, nepalik šito klausimo, čia juk nusikaltimas, prokuratūra tikrai užsiims ir panaikins pardavimus: “kažkodėl suformuoti du atskiri – po 3,99 ir 5,44 aro ploto sklypai, o ne vienas 9,43 aro sklypas, tinkamas daugiabučio namo statybai”. Šita afera padaryta Cibauskui būnant miesto valdžioje.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Redakcijos adresas:
    Bangų g. 5A (3 aukštas)
    Klaipėda, LT-91250
    Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt