P0

Kultūra

Klaipėdos muzikos pavasarį pasitinkant

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2021-03-23


Festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“ tęsia ilgametę tradiciją ir balandžio mėnesį jau 46-ąjį kartą sveikinsis su klasikinės muzikos gerbėjais.

Tik šiemet jis bus kitoks – koncertai klausytojus pasieks internetu, prisitaikant prie esamos situacijos.

Šešios festivalio programos bus transliuojamos Klaipėdos koncertų salės Facebook ir YouTube platformose. Trys pirmieji koncertai, vykdomi bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaline filharmonija, taip pat bus transliuojami jos skaitmeninėje salėje ir kitose interneto platformose.

Festivalio programa

Balandžio 1 d., 18.30 val.

Klasika šiandien

Simboliška, kad šiemetinį festivalį atvers programa iš Vilniaus, Lietuvos nacionalinės filharmonijos salės. Būtent 1976 metais LNF iniciatyva buvo pradėta rengti festivalį „Klaipėdos muzikos pavasaris“. Iki šiol šios įstaigos meno kolektyvai tebėra aktyviausi  klaipėdietiško festivalio dalyviai. 

Atidarymo koncerte skambės specialiai festivaliui parengta Modesto Pitrėno vadovaujamo ir diriguojamo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro programa „Klasika šiandien“. Joje darniai suskambės nemarioji klasika ir šiandienos autorių kūryba.

Koncertą pradės didžiojo Vienos klasiko Ludwigo van Beethoveno Septintoji simfonija, po kurios seks jos inspiruotas šiuolaikinio amerikiečių kompozitoriaus Michaelio Gordono kūrinys „Rewriting Beethoven’s Seventh Symphony“ / „Perrašyti Beethoveno Septintąją simfoniją“Jo autorius perrašydamas Beethoveno Septintąją simfoniją iš kiekvieno kūrinio dalies paėmė po vieną fragmentą.

Kultūros straipsnių vidus

Beethovenas taip pat įkvėpė ir kompozitorių Vidmantą Bartulį. Pernai netikėtai mus palikęs teatrališkasis kūrėjas prieš daug metų netgi pats vaidino savo performanse „Mein lieber freund Beethoven“, užsidėjęs milžinišką Beethoveno pomirtinę kaukę… 

Koncerte skambės V. Bartulio Koncertas fortepijonui ir orkestrui, turintis daug poteksčių ir patrauklumo, bet lengvai suvokiamas. Jo II dalis – tai autoriaus duoklė–paskyrimas jaunystės meilei Philipui Glassui. Genialumas paprastume – šie žodžiai taikliai apibūdina minimalizmo stiliumi sukurtą V. Bartulio opusą.

Koncerte fortepijonu skambins Petras Geniušas.

Be Koncertų salės minėtų platformų, koncertas bus transliuojamas ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos kanalu www.nationalphilharmonic.tv

Balandžio 7 d., 18.30 val.

Kelionės dainos

Klaipėdos kamerinio orkestro programa „Kelionės dainos“, meno vadovo Mindaugo Bačkaus teigimu, pristatys „britų salų muziką, kurią mes retai kada matome kaip skirtingų tautų kūrybą. Dažniausiai ją įvardijame kaip Didžiosios Britanijos muzikinę kultūrą, tačiau tai yra keturios ryškios kultūros: Velso, Škotijos, Anglijos ir Airijos. Visų šių tautų liaudies muzika – itin savita ir spalvinga, tačiau akademinė profesionalioji kūryba – gana panaši, nors vystėsi nevienodai ir skirtingų tautų kompozitorių įtakoje” Šiame koncerte susipažinsime su keturiais labai savitais britų salų kompozitoriais.

Nacionalinės operos studijos Londone absolventas baritonas Romanas Kudriašovas su orkestru atliks anglo Ralpho Vaughano Williamso ciklą „Kelionės dainos“.

Klaipėdoje gimęs ir augęs R. Kudriašovas mokėsi Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijoje ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Išplaukęs į tarptautinius operos meno vandenis jis dainavo prestižiniuose festivaliuose, o pernai pelnė tarptautinio V. Noreikos vokalistų konkurso diplomą.

Airių autoriaus Billo Whelano kūrinyje „Inishlacken“ solo partijas grieš Klaipėdos kamerinio orkestro pirmame pulte sėdintys jaunosios kartos smuikininkai Konradas Levickis ir Tomas Cinelis. Vilnietis Konradas jau antrus metus dirba klaipėdiečių orkestro koncertmeisteriu. Kolektyvo meno vadovas jį apibūdina kaip „naująjį orkestro veidą“.

Koncerte taip pat skambės du opusai styginių orkestrui: iš Velso kilusio kompozitoriaus Karlo Jenkinso „Palladio“ ir Škotijos kūrėjo Jameso MacMillano „Memento“.

Balandžio 11 d., 17 val.

Atvelykio Gloria

Antonio Vivaldi – žymus XVIII a. italų kompozitorius, smuikininkas ir šventikas viename asmenyje. Sakoma, kad jis buvo nepaprastai talentingas: galėdavo parašyti koncertą greičiau, negu kitas žmogus suspėtų jį perrašyti į švarraštį arba griežė smuiku taip puikiai, kad sunkiai tikėtina, kad kas nors yra grojęs ir ar kada nors gros taip, kaip jis. Jis gerokai praplėtė smuiko technikos galimybių ribas, sukūręs daugybę koncertų smuikui ir orkestrui, tarp jų – populiarųjį „Metų laikų“ ciklą. Taip pat A. Vivaldi rašė koncertus kitiems soliniams instrumentams, dviem ar net trims solistams su orkestru. Kai kurie iš jų net šiandien tebelaikomi vienais pačių sudėtingiausių koncertų.

A. Vivaldi kūrė ir vokalinę muziką, didžioji jos dalis skirta katalikų bažnyčiai.

Pats ištaigingiausias jo sakralinis kūrinys – „Gloria“, pasaulyje vertinamas kaip vienas ryškiausių šio žanro šedevrų. Jame autorius visapusiškai atskleidžia savo kompozicinį meistriškumą: čia darniai susijungia soliniai fragmentai ir formos visuma. Kūrinys žavi klausytojus baroko muzikai būdinga kontrastų kaita.

A. Vivaldi šlovinamasis himnas „Gloria“ ir dar du jo koncerto žanro kūriniai solo smuikui ir solo obojui skambės programoje „Atvelykio Gloria“. Tai bendras Lietuvos nacionalinės filharmonijos ansamblio „Musica humana“ ir Klaipėdos koncertų salės choro „Aukuras“ meninis projektas, kuriam vadovaus minėtų kolektyvų lyderiai Robertas Beinaris ir Alfonsas Vildžiūnas. „Gloria“ giesmėse išgirsime ir solisčių Dovilės Kazonaitės ir Ievos Prudnikovaitės balsus.

Balandžio 14 d., 18.30 val.

Tas delsiantis vėjas

„Kremerata Baltica“ – pripažinto latvių smuikininko Gidono Kremerio įkurtas ir vadovaujamas kolektyvas, sudarytas iš talentingiausių jaunųjų Latvijos, Lietuvos ir Estijos muzikų. Šiandien jį, išsiskiriantį subtiliu skambesiu, gyvybingumu ir originalumu, žino visas pasaulis. Keletą kartų orkestras pasirodė ir Klaipėdos koncertų salėje.

Pandemija stipriai paveikė aktyviai gastroliuojančio kolektyvo koncertinius planus. Tad šiame koncerte dalyvaus tik lietuviškoji „Kremerata Baltica“ dalis, kartu su kitais solistais atliksianti žavią minimalistinę programą. Ji pavadinta pagal JAV gyvenančio žydų kilmės argentiniečių kompozitoriaus Osvaldo Golijovo vokalinį kūrinį „Tas delsiantis vėjas“ („How Slow the Wind“). Šio jautraus kūrinio solo partiją dainuos nuostabioji Gunta Gelgotė (sopranas).

Minimalizmo fanai koncerte galės pasimėgauti įžymaus amerikiečių kūrėjo Philipo Glasso III simfonijos muzika. Įtaigaus Džeraldo Bidvos smuiko solo ir kitų ansamblio styginių garsais suskambės „Pavasaris“ iš žymaus baroko epochos kūrėjo Antonio Vivaldi koncertų ciklo „Metų laikai“, šiuolaikiškai perkurtas vokiečių kilmės britų kompozitoriaus Maxo Richterio.

Balandžio 23 d., 18.30 val.

Brandenburgo koncertams – 300

„Johannas Sebastianas Bachas kūrė koncertus įvairiems instrumentams ir orkestrui, orkestrines siuitas. Patys žymiausi yra šeši Brandenburgo koncertai, parašyti 1721 metais ir dedikuoti Brandenburgo markgrafui. Dedikaciją Bachas pasirašė 1721 metų kovo 24 dieną. Kaip žinia, tuoj bus lygiai 300 metų nuo tada, kai šie koncertai gimė“, – teigia Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas Mindaugas Bačkus. Jis pasiūlė paminėti šią sukaktį solidžia koncertine programa, kurios tikslas – atlikti visus šešis Brandenburgo koncertus.

Meno vadovo nuomone, „sumanymas yra labai įdomus, bet dar labiau sudėtingas dėl absoliučiai unikalių ir Lietuvoje negrojamų instrumentų: senovinių valtornų, barokinių obojų, fagoto, trimito.“ Šios srities specialistų, kurie gerai įvaldę senovinius instrumentus, yra tik užsienyje. Todėl pasaulinės pandemijos akivaizdoje šio ambicingo sumanymo įgyvendinimas tampa dideliu iššūkiu.

Programoje su Klaipėdos kameriniu orkestru pasirodys Vincent Bernhardt (klavesinas, Prancūzija), Vytenis Giknius (barokinė skersinė fleita, išilginė fleita), Rodrigo Calveyra (išilginė fleita, Brazilija–Lietuva), Konrad Levicki (smuikas), Anna Luiza Aleksandrow-Bertash, Ivan Bertash (altai).

Balandžio 30 d., 18.30 val.

Arfa ir fleita: kerintis skambesys

Kerintis arfos ir fleitos skambesys išsilies šioje Klaipėdos kamerinio orkestro programoje, kurioje klaipėdiečių kolektyvo scenos partneriais bus žavinga prancūzų arfininkė Anaïs Gaudemard ir pripažintas šveicarų fleitininkas bei dirigentas Kasparas Zehnderis. Šis talentingas ir įvairiapusis muzikas nuolat pasirodo svarbiausiose Europos koncertų salėse ir festivaliuose. Jis yra Biel Solothurn simfoninio orkestro meno vadovas (Šveicarija), Hradci Králové filharmonijos orkestro vyr. dirigentas (Čekija), daug metų vadovavo prestižiniam Murten Classics festivaliui, kuriame du kartus koncertavo Klaipėdos kamerinis orkestras. KKS scenoje K. Zehnderis jau ne kartą dirigavo orkestrams, grojo fleita kaip solistas, atliko kamerinę muziką.

Arfininkė A. Gaudemard Klaipėdoje koncertuos pirmąkart. Ji laikoma viena ryškiausių dabarties arfos atlikėjų. Pasaulinį pripažinimą pelniusi solistė, laimėjusi keletą svarių konkursų ir prizų, nuolat kviečiama pasirodyti garsiausiose koncertų salėse, tarp jų – Vienos Konzerthaus, Hamburgo Elbės filharmonijoje, Kelno filharmonijoje, Londono Barbican Center, Paryžiaus filharmonijoje, Stokholmo Konserthuset, Amsterdamo Concertgebouw ir kitose.

Koncerto solistai su Klaipėdos kameriniu orkestru atliks Wolfgango Amadeuso Mozarto Dvigubą koncertą fleitai, arfai ir orkestrui. Išgirsime ir auksinį arfos repertuaro kūrinį – Claude Debussy Danse sacrée et danse profane / „Religinį ir pasaulietinį šokį“.

Orkestras turės galimybę pademonstruoti savo profesinį meistriškumą interpretuodamas Josepho Haydno Simfoniją Nr. 97 Johanno Peterio Solomono orkestruotės versijoje, skirtoje fleitai, styginių kvartetui ir fortepijonui ad libitum. Šią versiją programai pasiūlė K. Zehnderis. Pasak jo, „daugybė po Europą pasklidusių išleistų šios versijos gaidų liudija nepaprastą jos populiarumą XIX amžiuje. Remdamasis J. H. Somolono rankraščiu, Christopheris Hogwoodas parengė naują kritinį Simfonijos Nr. 97 aranžuotės šešiems instrumentams leidimą, papildydamas kamerinės muzikos repertuarą dar vienu šios versijos leidiniu šalia trijų kitų, išleistų anksčiau“.


    2021-03-23

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt