Klaipėdos rajono valdžiai šiemet metams nustačius apie 40 proc. didesnę atliekų rinkliavą skaičiai rodo, kad šioje savivaldybėje kai kuriais atvejais ji tapo net du kartus didesnė nei uostamiestyje.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Klaipėdos rajonas vietinę atliekų rinkliavą įsivedė nuo 2012-ųjų, tačiau jos administravimui nepasitelkė visų apskrities savivaldybių valdomos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC), kuri tokią paslaugą teikia uostamiesčiui ir Neringos savivaldybei. Tam darbui atlikti buvo įkurta VšĮ „Gargždų švara”.
Šį sausį Klaipėdos rajono taryba nusprendė gerokai padidinti atliekų rinkliavą. Aiškinta, kad ji nedidėjo septynerius metus, o 2018-aisiais ją net buvo pavykę 5 proc. sumažinti. Poreikis didinti rinkliavą motyvuotas KRATC sprendimu 28 proc. padidinti vadinamąjį sąvartyno vartų mokestį, didėjančiomis išrūšiuotų atliekų tvarkymo sąnaudomis.
Nors dalis Klaipėdos rajono gyventojų ir rengė protestus prieš tokius planus, o opozicijos atstovas Sigitas Karbauskas Tarybos posėdžio metu tikino, kad užtektų rinkliavą didinti tik apie 20 proc., dauguma politikų nusprendė kitaip.
Viename iš Klaipėdos priemiesčių individualiame name gyvenantis Kostas „Atvirai Klaipėdai” pasakojo, jog nebuvo girdėjęs apie tokį rajono valdžios sprendimą, tad neseniai gavęs naują rinkliavos pranešimą ne tik gerokai apstulbo dėl tokio šuolio, bet pasijautė visiškai demotyvuotas, nes sako aktyviai rūšiuojantis atliekas.
„Mes, keturių asmenų šeima, per mėnesį dažniausiai vos vos prikaupiame nerūšiuotų atliekų konteinerį, o skirtą popieriaus ir plastiko atliekoms išstumiame, kad jį ištuštintų kiekvieną kartą, kas dvi savaites. Taip pat nemažai kompostuojame. Pasižiūrėjau, kad 2019 metais ir pernai rinkliava mums buvo 43,6 Eur, dabar – 59,18 Eur. Pabrangimas – beveik 36 procentai. Puiki finansinė motyvacija aktyviai rūšiuoti”, – kalbėjo vyras.
Visgi kaimiškose vietovėse esančių individualių namų savininkams mokėti už šiukšles Klaipėdos rajone dar tenka mažiau nei uostamiestyje.
Gargžduose esančių individualūs namų savininkai dabar turi mokėti 89,16 Eur, esančių kaimiškose vietovėse – 60,6 Eur. Tuo metu Klaipėdoje mokama 72 Eur, jei turima individualų konteinerį, kuris ištuštinamas ne daugiau kaip 26 kartus per metus. Individualių namų, kurie naudojasi bendro naudojimo konteineriais, savininkai per metus moka 78 Eur.
Jei konteineris tuštinamas daugiau nei 26 kartus, Klaipėdoje už kiekvieną papildomą kartą reikia sumokėti 50 centų, rajone papildomas atliekų išvežimas kainuoja 1,11 Eur.
Tuo metu kai kurie rajono daugiabučių gyventojai už šiukšles dabar turi mokėti kartais daugiau nei atitinkamo ploto bute gyvenantys klaipėdiečiai.
Klaipėdos rajone nustatyta tvarka, kad rinkliava daugiabučių gyventojams yra vienoda nepaisant buto dydžio – Gargžduose mokama 78,12 Eur, o kaimiškose gyvenvietėse – 61,92 Eur.
Klaipėdoje rinkliava skaičiuojama pagal būsto plotą. Tad, pavyzdžiui, uostamiestyje beveik 50 kv. m ploto, dviejų kambarių buto savininkas už 2021 metus turi sumokėti 40,53 Eur (1,9 karto mažiau nei atitinkamo būsto savininkas Gargžduose). 37 kv. m. dviejų kambarių buto savininkas Klaipėdoje dabar moka 30,39 Eur – 2,6 karto mažiau, nei reikėtų atseikėti Gargžduose. Dviejų kambarių su holu (61 kv. m) savininkai šiemet Klaipėdoje gavo pranešimą su įrašyta 50,63 Eur suma – ji yra pusantro karto mažesnė nei tektų mokėti kaimyniniame mieste.
Statistikos departamentas kovo pradžioje skelbė, kad uostamiestyje paskutinį praėjusių metų ketvirtį vidutinė alga į rankas siekė 1 002,9 Eur, Klaipėdos rajone – 852,5 Eur.
Dar reiktų pažymėti, kad šiukšles Klaipėdoje iš individualių namų išveža kas savaitę, o rajone – kas dvi. Tai tikrai gaunasi ne pigiau, o daug brangiau rajone. Žaliąsias rajone veža kartą per mėnesį, o Klaipėdoje kas savaitę. Paslauga žymiai prastesnė, o kainos didesnės rajone.