Nuo kovo 19 dienos duris vėl atvėręs Lietuvos jūrų muziejus tęsia antrojo karantino metu pradėtą tradiciją dalintis įdomiais faktais.

Akvariume, kurį jau irgi galima aplankyti, atsipalaiduoti ir panirti į povandeninę ramybę padės jo puošmena ir pasididžiavimas – koralai.

„Turbūt žinote, kad didžiausias gyvas darinys mūsų planetoje yra ne mėlynasis banginis ir ne Afrikinis dramblys – tai Australijos didysis barjerinis rifas. Jis driekiasi apie 2300 kilometrų palei šiaurinius Australijos krantus, yra apie 20 milijonų metų amžiaus ir yra toks didelis, kad matosi iš kosmoso. Stebint siūruojančių aktinijų muziejaus akvariumuose vaizdą, suprasite, iš kur ta įvardijimo dilema – tai gyvūnas ar augalas? Nei akyčių, nei nosyčių, bet judančio kūno pojūtis yra. Tik XVIII a. į koralus pažiūrėjus su mikroskopu buvo patvirtinta, kad, taip, koralai yra gyvūnai. Tai bestuburiai, priklausantys duobagyvių tipui. Sunku net patikėti, bet nejudrūs koralai giminiuojasi su medūzomis. Dauguma koralų yra kolonijiniai, tai reiškia, kad kiekvieną koralą sudaro daug atskirų polipų, kiekvienas polipas turi čiuptuvėlių supamą angą, kuri vienu metu atstoja ir burną iš išangę. Nepaisant didelės koralų įvairovės, juos galima išskirti į du pagrindinius tipus – tai kietieji ir minkštieji koralai. Minkštieji koralai turi lankstų gorgonino skeletą, tuo tarpu kietųjų koralų kalcio karbonato skeletas yra, nenustebkite, kietas. Šie koralai ir yra pagrindinė koralinių rifų statybinė medžiaga. Absoliučiai visos koralų rūšys yra saugomos.

Apžiūrinėdami duobagyvių ekspoziciją Jūrų muziejuje pamatysite pačias įvairiausias koralų formas – vieni primena smegenis, kiti žvaigždes, medžių šakas, plunksnas, vėduokles ir t.t. Baltas koralo kūnas reiškia, kad jis miręs, turbūt girdėjote susirūpinusių gamtosaugininkų ir klimato kaitos mokslininkų kalbas apie bąlančius koralinius rifus. Akvariumuose, koralai gyvi, atkreipkite dėmesį į nuostabias jų spalvas”, – rašo Kristina Sadauskienė Lietuvos jūrų muziejaus gide „Jūros istorijos“.