Šį sausį temperatūrai nukirtus ir iki -20 laipsnių, o vasarį vidutinei temperatūrai Klaipėdoje siekiant -3,5 laipsnio (pernai ji buvo +3,8) kalendorinė žiema užsibaigė ir su gerokai didesniais skaičiais šildymo sąskaitų eilutėse nei 2020-aisiais.

Pasak centralizuotą šilumą uostamiesčiui tiekiančių energetikų statistikos, išvedus suvartojimo vidurkius, už 2021 m. vasario šildymą 60 kv. m ploto buto savininkai vidutiniškai mokės 59,46 euro, kai pernai mokėjo 40,31 euro. Tiesa, lyginant su šiemetiniu sausiu, vasario sąskaitos bus panašios – naujų ir renovuotų namų gyventojams gal net kiek mažesnės, o nerenovuotų – didesnės.

Iš centralizuotai šildomų Klaipėdos daugiabučių visiškai renovuoti yra tik 176, iš dalies renovuoti – 35, naujai pastatyti – 203, o nerenovuotų yra net 1882. Martyno Vainoriaus nuotr.

Anot energetikų, už lango spaudęs šaltukas dar ryškiau parodė, kurie Klaipėdos namai paruošti mūsų atšiauriam klimatui, o kurie – kiauri kaip rėtis. Mažiausių sąskaitų už šildymą sulauks Baltijos pr. naujos statybos (2020 m.) daugiabučio gyventojai, kuriems 60 kv. m šildymas per mėnesį kainavo vos 21 eurą. Keliais eurais daugiau šildymo paslaugos atsieis Panevėžio g. 1976 m. statyto ir visiškai renovuoto namo gyventojams.

O senamiestyje, Jono g., 1855 m. statyto ir nerenovuoto namo gyventojams tų pačių 60 kv. m ploto apšildymas vidutiniškai sieks 133 eurus.

Iš centralizuotai šildomų Klaipėdos daugiabučių visiškai renovuoti yra tik 176, iš dalies renovuoti – 35, naujai pastatyti – 203, o nerenovuotų yra net 1882.

„Kai lauke šilta, skirtumas tarp renovuotų ir nerenovuotų namų šilumos suvartojimo nebūna toks ženklus. Bet šalčiausiais mėnesiais iš nerenovuotų namų per nesandarias stogo, langų, sienų konstrukcijas, šiluma tiesiog nestabdomai veržiasi lauk. Ir net maksimaliai padidinus šilumos tiekimą namui, butuose yra gana vėsu“, – pranešime cituojamas Virginijus Zutkis, AB „Klaipėdos energija“ Klientų aptarnavimo padalinio vadovas.

Teigiama, kad norint sumažinti šildymo sąskaitas ir gyventi šiltai yra tik vienas būdas – pastato renovacija. Bet koks namo patobulinimas – stogo apšiltinimas, langų pakeitimas, sienų sandarinimas, šildymo sistemos modernizavimas – yra naudingas taupant šilumą.

„Jei gyventojai sutaria, kad norėtų atlikti savo namo renovaciją, rekomenduotume nedelsti ir pradėti nuo šildymo sistemos atnaujinimo. Sienų, stogo apšiltinimo darbai gali vykti bet kuriuo metų laiku, o šildymo sistemas galima sutvarkyti tik tuomet, kai butų nereikia šildyti, tai yra tarpsnyje nuo gegužės iki spalio mėnesių“, – sakė V. Zutkis.

Modernizuojant namo šildymo sistemas galimi bent keli atnaujinimo etapai. Gali būti įrengiamas automatizuotas namo šilumos punktas, kurio davikliai pavasarį ar rudenį, esant permainingai lauko temperatūrai, kai dieną oras sušyla iki +10 o C, o naktį atvėsta iki -10 o C, iškart reaguoja į pokyčius ir name palaiko vienodą temperatūrą. Vien šis patobulinimas leidžia neperkaitinti patalpų ir savininkams sutaupyti iki 15 proc. išlaidų šilumai.

Kai atliekama didesnės apimties šildymo sistemų renovacija – įrengiama dvivamzdė arba kolektorinė sistema. Kolektorinė sistema, kurios įrengimas yra brangesnis, leidžia sutaupyti daugiau negu dvivamzdė. Daugiabučių gyventojai, įsirengę atskirus kolektorius kiekvienam butui, gali reguliuoti šildymą pagal poreikius kiekviename kambaryje ir mokėti tik už savo suvartotą šilumą. Taip pat gyventojas gali atjungti šildymą ar karštą vandenį tik savo butui, o kitiems butams šilumos ir karšto vandens tiekimas nenutraukiamas.

Kolektorinėje sistemoje konkrečiam butui įrengti skaitikliai tiksliai išmatuoja suvartotos šilumos energijos bei karšto vandens kiekį. Skaitiklius sumontavus laiptinėje arba bute įrengus nuotolinę duomenų nuskaitymo sistemą, gyventojams kyla mažiau rūpesčių dėl šilumos apskaitos, rodmenų deklaravimo. Tai už juos gali padaryti namo inžinerinių sistemų eksploatavimo atsakingas darbuotojas, kuris reikiamą dieną užfiksuos rodmenis ir tiksliai paskirstys bei apskaičiuos šildymo ir paruošto karšto vandens kaštus viso namo gyventojams.

Dar vienas kolektorinės sistemos pranašumas išryškėja tais atvejais, kai bute įvyko avarija, o jo šeimininko nepavyksta prisikviesti. Tada atsakingas darbuotojas gali operatyviai laiptinėje esančiame šilumos skyde nutraukti šilumos ir karšto vandens tiekimą avariją sukėlusiam butui.