Sudėtingiausiais savo politinės karjeros metais 2020-uosius įvardijęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas miesto taryboje sulaukė palaikymo – politikai pritarė miesto vadovo praėjusių metų veiklos ataskaitai. Tačiau ir išsakė priekaištų, kad meras negirdi kitų nuomonių, kad keistai atrodo ne vienerius metus „saugomos“ neužimtos savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovų kėdės.

Siūlė nebetirštinti spalvų

„Tai buvo patys sudėtingiausi metai, kiek pamenu per savo politinę karjerą. Metai prasidėjo sukrėtimu dėl „Grigeo“ skandalo, o paskui prasidėjo pandemija. Su šituo iššūkiu Klaipėda gebėjo susitvarkyti, gal ir neidealiai, nes niekas pasaulyje taip nepadarė, bet pamokos yra išmoktos ir šiandien naudojamos. Visiems teko dirbti maksimaliomis apsukomis, todėl galbūt kai kurie sprendimai ir atrodo pavėluoti“, – aiškino V. Grubliauskas.

Savo ataskaitoje jis dėmesio skyrė ir vadinamajai Mėlynojo proveržio strategijai. Meras pasidžiaugė, kad „judama teisinga linkme, kai kuriose pozicijose tam tikrais pasiekimais net lenkiame grafiką, kai kuriose atsiliekame“.

Anot V. Grubliausko, vienas iš Mėlynojo proveržio strategijos perlų pernai yra į Klaipėdą pritrauktas „Baltic Tech Park“ skaitmeninis centras.

Meras savo ataskaitoje nepamiršo paminėti, jog praėjusiais metais daug aistrų virė dėl Girulių miško ir geležinkelių plėtros.

„Priminsiu, kad vyko ir apklausa, kurią kelis kartus pratęsiau. Aš jos nevadinu neįvykusia, vadinu įvykusia, tik nepavykusia pagal formaliuosius kriterijus. Nuomonių ir vertinimų yra įvairių, bet galiu pasakyti tik tiek, kad tie legendiniai 15 tūkst. klaipėdiečių balsų nenuėjo į niekur. Jie pateko ten, kur turėjo patekti. Svarbiausia, kad šiandieninė Vyriausybė nedviprasmiškai įvardijo, kad pasiekėme tai, dėl ko visi dėjome tiek daug pastangų. Premjerė labai aiškiai pasakė, kad kalbėti apie išorinio uosto statybą iki 2030 metų net nėra prasmės, todėl kalbėti apie jam reikalingos infrastruktūros plėtrą šiandien taip pat niekas neturėtų. Todėl nebereikia tirštinti spalvų“, – kalbėjo V. Grubliauskas.

Domino direktorių kėdės

Jis pabrėžė, jog „Klaipėda keičiasi – norime to ar nenorime, patinka ar nepatinka, pastebime ar ne. Ir ji keisis. Nebijokime pasidžiaugti, kad Klaipėda yra gyva, ambicinga ir dinamiška“.

Jis tvirtino, kad pokyčių pavyko pasiekti, nes praėję metai buvo tarpinstitucinio derinimo, bendradarbiavimo metai, o susisiekimo infrastruktūros plėtrai ir vystymui buvo skiriamas ypatingas dėmesys.

Nemažai miesto tarybos narių pastebėjo, kad mero ataskaita yra kone identiška tame pačiame posėdyje patvirtintai Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus veiklos atskaitai. Todėl politikai turėjo nemažai klausimų, kurie buvo susiję būtent su mero funkcijomis.

„Meras priima ir atleidžia biudžetinių, viešųjų įstaigų vadovus. Mes matome, kad direktorių priėmimas vyksta problematiškai, konkursai vyksta po kelis kartus. Kas parengia atrankos kriterijus, ką deleguojate į atrankos komisiją?“ – teiravosi Klaipėdos miesto tarybos narė Judita Simonavičiūtė.

Vienas pastarųjų nesėkmės pavyzdžių yra jau antrą kartą nepavykęs konkursas užimti Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro direktoriaus pareigas. Nors konkurse dalyvavo keturi kandidatai, esą nė vienas jų nebuvo tinkamas.

„Būtų idealu, kad į kiekvieną konkursą plūstų minia norinčiųjų dalyvauti ir būtų galimybė rinktis. Bet kai kuriais atvejais yra kitaip. Tad kyla klausimų, ar neužkeliami patys aukščiausi reikalavimai, kad ir nebūtų blogai, bet ir atriboja tuos žmones, kurie galėtų dalyvauti. Norėtųsi, kad konkursai vyktų sklandžiau. Šitas procesas vyksta ir vyksta pakankamai sklandžiai, bet rezervų dar tikrai yra“, – pripažino V. Grubliauskas.

Miesto tarybos narys Saulius Budinas priminė, kad jau pernai buvo parašęs raštą, jog viešajai įstaigai „Klaipėdos keleivinis transportas“ vadovauja laikinasis vadovas.

„Dabar tas laikinasis vadovas dirba jau dvejus metus. Taip pat jau antri metai, kaip laikiną vadovą turi „Gatvių apšvietimas“, „Senasis turgus“, metus vadovo neturėjo ir „Klaipėdos butai“. Ar tyčia tokie dalykai daromi? Gal kažkam yra laikomos vietos? Laikinas vadovas įmonėje yra jos progreso stabdymas, nes nė vienas laikinas vadovas nenori prisiimti visų atsakomybių“, – aiškino S. Budinas.

V. Grubliauskas pabrėžė, jog svarbiausia, kad įstaigų, bendrovių veikla yra efektyvi, rezultatai tenkina savininkus, miesto lūkesčius ir poreikius. „Nežinau tokių apraiškų, kad vietos kam nors laikomos. Gal kam nors ir gali susidaryti toks įspūdis, bet negaliu kalbėti apie tai, kam koks įspūdis susidarys. Svarbiausia, kad ir sudėtingomis sąlygomis tos bendrovės veikia pakankamai efektyviai, užtikrindamos tų funkcijų vykdymą. O laikyti vietų  asmeniškai aš neturiu tokio tikslo ar siekio“, – patikino Klaipėdos meras.

Klausė, kur išleidžia pinigus

Miesto tarybos narė Alina Velykienė išdrįso paklausti, kodėl meras ima tarybos nariui priklausančias išmokas kanceliarinėms išlaidoms, tačiau iki kovo 15 dienos, kaip visi kiti miesto tarybos nariai, nepateikė ataskaitos, ką nuveikė, kaip eilinis tarybos narys.

„Už tuos pinigus aš nuomojuosi automobilį, kad kiek įmanoma mažiau apkraučiau man kaip merui priskirtą automobilį ir vairuotoją. Nuomojuosi automobilį ir juo naudojuosi kaip tarybos narys. Lietuvoje nėra nė vieno mero, kuris teiktų ataskaitą kaip eilinis tarybos narys. Labai gerbiu jūsų nuomonę, džiaugiuosi jūsų įžvalgumu, noru žinoti viską iki paskutinės smulkmenos. Mano ataskaita pateikta pagal nustatytą formą ir reikalavimus, o visi finansiniai atsiskaitymai pateikiami, neviršijant jokių limitų. Automobilį nuomojosi iš normalios privačios bendrovės, jokio džiazo kvapo čia nėra, kad ir kaip jūs jo ieškotumėte“, – iškalbos nestokojo V. Grubliauskas.  

Nors miesto tarybos narė Nina Puteikienė pasidžiaugė, kad su meru galima pabendrauti nors vieną kartą per metus – tą dieną, kai yra svarstoma jo ataskaita, netrukus ji konstatavo, kad pokalbis su meru primena kurčnebylių pokalbį.

„Ko paklausi, to negausi, atsakoma insinuacijomis ir tai tęsiasi ne tik per šį posėdį, bet ištisus metus. Todėl labai juokingai skamba pasakymas, kad meras visada atviras. Pastarųjų metų mero veiklą vertinu negatyviai, neigiamai. Meras nežengia valingų žingsnių. Ataskaitoje labai pasigedau, kaip meras pats vertina koalicijos programos vykdymą, nes net jokiuose toliuose nesimato klaipėdiečio kortelės, kuri programoje numatyta. Jau nekalbu apie taip, kad mes visiškai pamiršo Mėlynąjį proveržį, o parašė, kad „norint pritraukti gyventojų reikia dirbti su gyventojų pritraukimo mechanizmais“, – stebėjosi N. Puteikienė.  

Priekaištus merui, kad jis negirdi ar nenori girdėti kitų miesto tarybos narių, nuomonės žėrė ir kiti opozicijos atstovai.

„Jei iniciatyva išeina opozicijos atstovo, tai pasakoma, kad ji nereikalinga, o po mėnesio atsiranda analogiškas tarybos sprendimo projektas. Jei dirbame klaipėdiečių labui, tai ir dirbkime visi. Mere, naudokitės kompetencijomis, kurios jums siūlomos, naudokitės mūsų patirtimi, tokiais veiksmais padarysime didesnius žingsnius į priekį“, – siūlė miesto tarybos narys S. Budinas.

Politikas Rimantas Taraškevičius reziumavo, jog mero ataskaitų svarstymas miesto taryboje nesikeičia jau dešimtmečiais.

„Metai eina ir praeina, o atskaitos svarstymas išlieka toks pats. Ir tai leidžia teigti mano patirtis. Pats 10 metų kaip meras teikiau ataskaitas, išklausydavau griežtą opozicijos kritiką, išgirsdavau valdančiosios daugumos palaikymą. Ir nemanau, kad ateityje kad nors keistųsi“, – konstatavo R. Taraškevičius.

Klaipėdos mero V. Grubliausko praėjusių metų veiklos ataskaitai pritarė 22 miesto tarybos nariai, du buvo prieš, o šeši susilaikė.

„Gavau daug vertingų, svarbių, reikalingų pastabų, pasistengsiu jas visas įgyvendinti, kiek pavyks“, – po balsavimo dėkojo V. Grubliauskas.