Nepaisant suvaržymų ir su pandemija susijusių iššūkių, Nidos meno kolonija (NMK) teigia veikusi visus praėjusius metus, o kovo mėnesį švenčia jau 10 metų jubiliejų.

Pasak NMK pranešimo, Nidoje kovas yra paskutinis miškų kirtimo sezono mėnuo ir paskutinis žiemos rezidencijų mėnuo projekte „Neringos miško architektūra“.

Ši tyrimų ir rezidencijų programa, kuruojama Jurgos Daubaraitės, Egijos Inzulės ir Jono Žukausko, siekia ties miško tema suburti dizainerius, architektus, menininkus, istorikus, mokslininkus bei miško tyrėjus. Kiekvieną mėnesį į Nidą ieškoti santykio tarp ekologinių, rekreacinių, reprezentacinių ir industrinių naratyvų Kuršių nerijoje atvyksta vis nauji rezidentai.

„Neringos miško architektūra“ vyksta Kuršių nerijoje, 98-ių km ilgio smėlio kopoje, į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktame kultūriniame kraštovaizdyje. Pagrindine atspirtimi projekto veikloms tapo vietinės medienos medžiagų ciklas, apimantis medžių natūralų augimą, kirtimą, džiovinimą ir tolesnį panaudojimą. 

2020-aisiais iš Valstybinių miškų urėdijos Kretingos padalinio NMK įsigijo 25-is kubinius metrus rąstų, nukirstų Kuršių nerijos miškuose. Būtent taip prasidėjo „Neringos miško architektūra“.

Vietinė mediena, supjauta įvairaus dydžio ir storio lentomis, buvo natūraliai džiovinama architektų J. Daubaraitės ir J. Žukausko specialiai suprojektuotoje natūralaus medienos džiovinimo stoginėje, kartu tapusioje ir atviru medienos archyvu, paroda, skulptūra – edukaciniu įrankiu visiems, norintiems pažinti Kuršių nerijos medienos rūšis ir miško tipologiją.

Medienos džiovinimo stoginė – tik viena iš daugelio projekto programos dalių. 2020 m. spalį Nidos meno kolonijoje taip pat pradėtas įvairioms amžiaus grupėms skirtas edukacinių miško ekskursijų ciklas.

Kaip buvo pasodinti Neringos miškai? Kodėl Neringos miškai ir jų takeliai atrodo būtent taip? Kodėl kertami medžiai? Kokia yra šio miško  architektūra? Šie ir panašūs klausimai keliami ir aptarinėjami ekskursijų po Neringos mišką metu. Ekskursijas prieš prasidedant visuotiniam karantinui vedė architektas ir edukatorius Antonas Šramkovas, kraštovaizdžio projektų rengėja ir rekreacinių objektų planuotoja Gražina Žemaitienė ir ilgametis Nidos girininkas Gediminas Virgilijus Dikšas.

Vos tik sušvelninus karantino ribojimus NMK žada vėl pakviesti į ekskursijas po Neringos miškus su papildytu gidų sąrašu. „Neringos Miško Architektūros“ tyrimų ir rezidencijų programa tęsis iki 2022 metų.

Atvyko baltarusių menininkė

„Neringos miško architektūra“ – ne vienintelis projektas, 2020-aisiais vykęs Nidos meno kolonijoje.

Rugsėjį, reaguodama į Baltarusijos politinius įvykius, Nidos meno kolonija paskelbė atvirą šaukimą Baltarusijos menininkams nemokamai atvykti kurti bei gyventi Nidoje spalio mėnesį. 

Nors dėl uždarytų sienų rezidencijos teko palaukti iki gruodžio, menininkė  Zhanna Gladko iš Minsko buvo pakviesta visą mėnesį susikoncentruoti ir, apsistojusi vienoje iš studijų, saugioje aplinkoje ramiai dirbti.

Tąkart gautas nemažas Baltarusijos menininkų paraiškų kiekis paskatino ieškoti galimybių atverti rezidencijų erdves ir toliau – pavasarį NMK skelbia sulauksianti dar vieno menininko iš kaimyninės šalies. 

INFORMACIJA​

Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija suteikia erdves ir patogias sąlygas menininkams ir kitų sričių profesionalams, dirbantiems su vizualiąja kultūra, susikaupus ir netrukdomai veikti Nidoje, atokioje į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktoje vietovėje. NMK supa unikalus Kuršių nerijos peizažas: miškai, smėlio kopos ir jūra. NMK vykdo rezidencijų programą, organizuoja kasmetinę Nidos doktorantų mokyklą, inicijuoja meno, edukacijos ir tyrimų projektus.

2011 m. įkurta Nidos meno kolonija veikia visus metus ir suteikia erdvę kūrybinėms dirbtuvėms, intensyviems kursams, parodoms, seminarams, repeticijoms, menininkų pristatymams bei kino seansams.

2019 m. NMK 58- ojoje Venecijos meno bienalėje pristatė Lietuvos nacionalinį paviljoną Saulė ir jūra. Marina pelnė auksinio liūto apdovanojimą už geriausią nacionalinį paviljoną.