Aplinkos ministerija praneša sutarusi su Susisiekimo ministerija atsisakyti „likusių dviprasmiškų nuostatų, teikiančių prioritetą išoriniam giliavandeniam uostui Melnragėje įrengti”.
Anot Aplinkos ministerijos pranešimo, patikslinus Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius, išorinis uostas bent artimiausią dešimtmetį plėtojamas nebus. Kartu nebenumatoma dėl geležinkelių mazgo kirsti ir Girulių miško.
Penktadienį Aplinkos ministerija tai numatančius tekstinius ir grafinius plano sprendinius pakartotinai siunčia į antrą derinimų ratą.
Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, jeigu kada nors valstybė norės statyti išorinį uostą, jo gamtosauginė kaina būtų labai didelė.
„Išorinio jūrų uosto juk nepakabinsime ore, todėl diskusiją uždarome ilgam – dėl jo tegu sprendžia kitos kadencijos. Dabar galvokime apie plėtrą uosto pietinėje dalyje“, – pranešime cituojamas Simonas Gentvilas.
Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio teigimu, pirmiausia išorinio uosto poreikį turi padiktuoti pati rinka – turi būti išnaudoti esami uosto pajėgumai, įskaitant dabartinės teritorijos pilną išvystymą, įvertinta reali toliau augsiančios krovos prognozė ir potencialios investicijos. Galiausiai turi būti atsakyta, ar jis apskritai galimas aplinkosauginiu požiūriu.
„Vidutinio laikotarpio prioritetai plečiant uostą yra jo gilinimas, naujų teritorijų išvystymas uosto pietinėje dalyje, krovos pajėgumų geresnis išnaudojimas. Prie išorinio uosto klausimo galėtume grįžti tik ateityje“, – sako susisiekimo ministras.
Išorinio giliavandenio uosto plėtra numatyta pernai birželį Seimo patvirtintoje Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcijoje – šalies raidos vizijoje iki 2050 m. Pagal koncepciją, siekiant didinti Klaipėdos jūrų uosto konkurencingumą, išlaikyti jį kaip strateginį Pietryčių Baltijos logistikos ir Rytų-Vakarų tranzito mazgą, numatyta įrengti išorinį giliavandenį uostą Melnragėje arba Būtingėje. Dabar Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano prioritetas teikiamas vidinei uosto plėtrai, o išorinio uosto klausimas plane atidedamas laikotarpiu iki 2030 metų.
Anot pranešimo, sprendiniuose kartu nebenumatytas ir Girulių miško kirtimas geležinkelio mazgui plėtoti. Dėl Girulių miško padėtį lemiančių sprendinių siekiant maksimaliai išsaugoti mišką, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniuose numatoma patikslinti Girulių miško išsaugojimo prioritetą.
Dokumentaciją su Melnragę ir Girulių mišką išsaugančiais sprendiniais Aplinkos ministerijos specialistai penktadienį pradėjo kelti į Teritorijų planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą – dėl didelės bendrojo plano duomenų apimties PDF ir vektorizuotų paveiksliukų įkėlimas gali užtrukti iki dviejų dienų.
Greitu laiku Baltarusiai iskels trasu krova ir uosto sandeliuose bus galima banketines sales irengineti, nes beliks maks 20 mln kroviniu per metus, tikekimes Klaipeda tada ikveps gryno oro…
bus, tik vėliau 🙂 kita kadanecija pvz.. nes bendrasis planas galioja, poreikis yra, tai bus. Na nebent baltarusiai uboikotuos, tada gal ir peziures
Dėkui.
Jei teisingai suprantu pagal AK tekstus abiejų ministrų pasisakymus, tai LRBP sprendiniai su išoriniu giliavandeniu uostu ties Melnrage nebus pakeisti. Aiškinamajame rašte atsiras kokie 2-3 sakiniai apie išorinio giliavandeno uosto ties Melnrage sprendinio įsisavinimo „atidėjimą iki 2030 m.” Bus akivaizdus nesąryšis tarp LRBP aiškinamojo rašto ir jo grafinės dalies sprendinių. O dviejų ministrų „susitarimas” nėra LRBP sprendinys. Tą „susitarimą” galima ir pakeisti, ir panaikinti (paskelbti negaliojančiu).
Romai, tiesiausias kelias į asmeninės laimės jausmą yra gebėjimas džiaugtis mažais džiaugsmais. Nes didelio laukdamas gali anksčiau užsilenkti 🙂 Man čia yra net labai gera naujiena, nes turim kelis metus pasiekti, kad būtų atliktas gamtosauginių kaštų vertinimas, bent kiek mažiau lunatinė krovinių srauto prognozė ir adekvatus betonavimo aferos ekonominis įvertinimas. Ir žiūrėk Būtingė su jos būsimu mega pramonės parku šalia krantinių atrodys kaip IV-os ar net V-os kartos išmanus uostas, tiksliau Scan-Balt’e integruotas industrinis rajonas, į kurį iš Kinijos persikels daugybė gamybos verslų, į ten nubėgusių visai netyčia. Geopolitika, simple as that. Šiuo metu skyla politinė scena ir ekonomika seks iš paskos neišvengiamai. Klaipėdos mieste tas gamybinis rajonas nebeįmanomas, nes per brangu viskas, plius neramūs gyventojai yra didelis nepatogumas bapkėms kalti. Ne krantinėse vertybė, ne gilinime per eurososus, o pramonėje, versluose, darbuose.
Kuri norėjo vogti Girulius ir pajūri kaip sakė Valinskas :,,šaudyti į diena bent po viena”