P0

Svarbu, Uostas ir jūra

Išorinio uosto klausimas atidedamas iki 2030 metų (6)

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2021-04-02


Aplinkos ministerija praneša sutartusi su Susisiekimo ministerija atsisakyti „likusių dviprasmiškų nuostatų, teikiančių prioritetą išoriniam giliavandeniam uostui Melnragėje įrengti”.

Anot Aplinkos ministerijos pranešimo, patikslinus Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius, išorinis uostas bent artimiausią dešimtmetį plėtojamas nebus. Kartu nebenumatoma dėl geležinkelių mazgo kirsti ir Girulių miško.

Penktadienį Aplinkos ministerija tai numatančius tekstinius ir grafinius plano sprendinius pakartotinai siunčia į antrą derinimų ratą.

Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, jeigu kada nors valstybė norės statyti išorinį uostą, jo gamtosauginė kaina būtų labai didelė.

„Išorinio jūrų uosto juk nepakabinsime ore, todėl diskusiją uždarome ilgam – dėl jo tegu sprendžia kitos kadencijos. Dabar galvokime apie plėtrą uosto pietinėje dalyje“, – pranešime cituojamas Simonas Gentvilas.

Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio teigimu, pirmiausia išorinio uosto poreikį turi padiktuoti pati rinka – turi būti išnaudoti esami uosto pajėgumai, įskaitant dabartinės teritorijos pilną išvystymą, įvertinta reali toliau augsiančios krovos prognozė ir potencialios investicijos. Galiausiai turi būti atsakyta, ar jis apskritai galimas aplinkosauginiu požiūriu.

„Vidutinio laikotarpio prioritetai plečiant uostą yra jo gilinimas, naujų teritorijų išvystymas uosto pietinėje dalyje, krovos pajėgumų geresnis išnaudojimas. Prie išorinio uosto klausimo galėtume grįžti tik ateityje“, – sako susisiekimo ministras.

Išorinio giliavandenio uosto plėtra numatyta pernai birželį Seimo patvirtintoje Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcijoje – šalies raidos vizijoje iki 2050 m. Pagal koncepciją, siekiant didinti Klaipėdos jūrų uosto konkurencingumą, išlaikyti jį kaip strateginį Pietryčių Baltijos logistikos ir Rytų-Vakarų tranzito mazgą, numatyta įrengti išorinį giliavandenį uostą Melnragėje arba Būtingėje. Dabar Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano prioritetas teikiamas vidinei uosto plėtrai, o išorinio uosto klausimas plane atidedamas laikotarpiu iki 2030 metų.

Anot pranešimo, sprendiniuose kartu nebenumatytas ir Girulių miško kirtimas geležinkelio mazgui plėtoti. Dėl Girulių miško padėtį lemiančių sprendinių siekiant maksimaliai išsaugoti mišką, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniuose numatoma patikslinti Girulių miško išsaugojimo prioritetą.

Dokumentaciją su Melnragę ir Girulių mišką išsaugančiais sprendiniais Aplinkos ministerijos specialistai penktadienį pradėjo kelti į Teritorijų planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą – dėl didelės bendrojo plano duomenų apimties PDF ir vektorizuotų paveiksliukų įkėlimas gali užtrukti iki dviejų dienų.


    2021-04-02

    6 komentarai “Išorinio uosto klausimas atidedamas iki 2030 metų”

    1. AvatarGyventojas (IP: 84.15.188.104)

      Greitu laiku Baltarusiai iskels trasu krova ir uosto sandeliuose bus galima banketines sales irengineti, nes beliks maks 20 mln kroviniu per metus, tikekimes Klaipeda tada ikveps gryno oro…

    2. AvatarAnonimas (IP: 78.57.159.205)

      bus, tik vėliau 🙂 kita kadanecija pvz.. nes bendrasis planas galioja, poreikis yra, tai bus. Na nebent baltarusiai uboikotuos, tada gal ir peziures

    3. AvatarGintaras R. (IP: 78.57.233.217)
      • AvatarUŽ KĄ?.. (IP: 88.119.119.241)

        Jei teisingai suprantu pagal AK tekstus abiejų ministrų pasisakymus, tai LRBP sprendiniai su išoriniu giliavandeniu uostu ties Melnrage nebus pakeisti. Aiškinamajame rašte atsiras kokie 2-3 sakiniai apie išorinio giliavandeno uosto ties Melnrage sprendinio įsisavinimo “atidėjimą iki 2030 m.” Bus akivaizdus nesąryšis tarp LRBP aiškinamojo rašto ir jo grafinės dalies sprendinių. O dviejų ministrų “susitarimas” nėra LRBP sprendinys. Tą “susitarimą” galima ir pakeisti, ir panaikinti (paskelbti negaliojančiu).

      • AvatarGintaras R. (IP: 78.57.233.217)

        Romai, tiesiausias kelias į asmeninės laimės jausmą yra gebėjimas džiaugtis mažais džiaugsmais. Nes didelio laukdamas gali anksčiau užsilenkti 🙂 Man čia yra net labai gera naujiena, nes turim kelis metus pasiekti, kad būtų atliktas gamtosauginių kaštų vertinimas, bent kiek mažiau lunatinė krovinių srauto prognozė ir adekvatus betonavimo aferos ekonominis įvertinimas. Ir žiūrėk Būtingė su jos būsimu mega pramonės parku šalia krantinių atrodys kaip IV-os ar net V-os kartos išmanus uostas, tiksliau Scan-Balt’e integruotas industrinis rajonas, į kurį iš Kinijos persikels daugybė gamybos verslų, į ten nubėgusių visai netyčia. Geopolitika, simple as that. Šiuo metu skyla politinė scena ir ekonomika seks iš paskos neišvengiamai. Klaipėdos mieste tas gamybinis rajonas nebeįmanomas, nes per brangu viskas, plius neramūs gyventojai yra didelis nepatogumas bapkėms kalti. Ne krantinėse vertybė, ne gilinime per eurososus, o pramonėje, versluose, darbuose.

    4. AvatarTokius bagys (IP: 90.131.47.128)

      Kuri norėjo vogti Girulius ir pajūri kaip sakė Valinskas :,,šaudyti į diena bent po viena”

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt