Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2021-04-02 |
Nelegalią tvorą, kurią teismai jau nurodė nugriauti, įvairiais ieškiniais bandantis išsaugoti klaipėdietis verslininkas Rimantas Cibauskas sulaukė atoveiksmio – Klaipėdos apygardos teismas pripažino, kad jis piktnaudžiauja procesu.
Už tai verslininkui skirta 5000 eurų bauda. Tačiau toks sprendimas dar gali būti apskųstas Apeliaciniam teismui.
Rimantas Cibauskas. Martyno Vainoriaus nuotr.
„Atvira Klaipėda” rašė, kad R. Cibauskas su savivaldybe 2003 m. vasarį pasirašė sutartį. Pagal ją verslininkas įsipareigojo savo lėšomis parengti projektą ir pagal jį pakloti buitinių nuotėkų tinklų atšaką nuo Dailidžių g. iki esamų buitinių tinklų ties žemės sklypu Dailidžių g. 39; nutiesti privažiavimo kelią nuo Dailidžių g. iki žemės sklypo Dailidžių g. 37 vakarinės ribos ir įrengti automobilių apsisukimo aikštelę; demontuoti privažiavimo kelią nuo Dailidžių g. iki žemės sklypo Dailidžių g. 37 vakarinės ribos; įrengti veją pietinėje sklypo dalyje bei pakloti šaligatvį prie Dailidžių g. ties šia teritorija; pripažintą tinkamu naudoti, inventorizuotą privažiavimo kelią su aikštele ir šaligatvį perduoti į Savivaldybės balansą. Savivaldybė, verslininkui įvykdžius šias sąlygas, įsipareigojo parengti dokumentus dėl prijungiamos sklypo dalies pardavimo.
Nors tokia sutartis, galiojusi iki 2005 m. pabaigos, nenumatė jokios tvoros statybos valstybiniame žemės sklype, R. Cibauskas ją pastatė ir taip aptvėrė valstybinės žemės sklypą. Institucijos tik 2011 m. susirūpino tokia situacija ir bandė nubausti R. Cibauską bei nugriauti tvorą, bet ji stovi iki šiol.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Savo ruožtu R. Cibauskas 2014 m. buvo nusprendęs per teismą pasiekti, kad sutartis būtų pripažinta negaliojančia ir jam būtų priteisti pinigai, investuoti į infrastruktūros sutvarkymą. Teismų jo argumentai neįtikino ir sutartis liko galioti. Dabar jau verslininkas buvo pateikęs ieškinį Klaipėdos apygardos teismui dėl šios sutarties pasibaigimo pasekmių taikymo.
Ieškinyje R. Cibauskas prašė priteisti jam 93 927,83 Eur išlaidų, kurias patyrė atlikęs infrastruktūros plėtros darbus, 5 proc. kompensuojamų palūkanų (beveik 23,5 tūkst. eurų), 5 proc. įprastinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Savivaldybei teismas, anot verslininko, turėtų priteisti jo skurtą infrastruktūrą, nes sutartį esą reikia vertinti kaip jungtinės veiklos įsipareigojimą.
Visgi šią bylą išnagrinėjusi teisėja Danutė Žvinklytė konstatavo, kad nėra jokio pagrindo tokį susitarimą vadinti jungtinės veiklos sutartimi.
Nutartyje primenami dar 2014-2015 metų Apeliacinio bei Aukščiausiojo Teismo sprendimai, kad tokie infrastruktūros darbai negali būti kompensuojami savivaldybės lėšomis, o susitarimas juose nebuvo kvalifikuotas kaip jungtinės veiklos sutartis.
Tad teismas konstatavo, kad R. Cibausko reikalavimai yra atmestini. Taip pat pabrėžta, kad verslininkas net 11 metų praleido ieškinio senaties terminą.
Kartu teismas patenkino savivaldybės prašymą skirti R. Cibauskui 5000 eurų baudą už piktnaudžiavimą procesu. Toks sprendimas motyvuotas faktais, kad jau 2011-2015 m. vykstant bylinėjimuisi dėl šios sutarties kelių instancijų teismai išaiškino verslininkui visas aplinkybes, susijusias su jos vykdymu bei padariniais.
„Ieškovo piktnaudžiavimu padaryta žala valstybei, nes šiuo atveju nepagrįstai eikvojamos ne tik atsakovės, bet ir teismo lėšos, taip pat laikas”, – rašoma nutartyje, kuri dar gali būti skundžiama Apeliaciniam teismui.
Tuo metu Klaipėdos apylinkės teisme šiuo metu yra dar viena byla, kurioje R. Cibauskas reiškia priešingą reikalavimą – nori, kad Nacionalinė žemės tarnyba leistų jam įregistruoti nuosavybės teisę į visą pagal minėtąją sutartį sukurtą infrastruktūrą bei nelegaliai pasistatytą tvorą.
Šioje byloje verslininkas buvo pateikęs prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kol bus išspręsta civilinė byla uždrausti griauti tvorą.
Apylinkės teismas atsisakė taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, nes jų klausimas jau yra išspręstas kitoje byloje, kur R. Cibauskas ginčija nurodymo nugriauti tvorą teisėtumą.
Siekdamas, kad tvorai būtų taikoms dvigubos laikinosios apsaugos priemonės verslininkas padavė skundą apygardos teismui. Su juo nesutikusi Nacionalinė žemės tarnyba teigė, kad R. Cibauskas „bet kokiais būdais siekia išsaugoti inžinerinį statinį tvorą, tačiau tam nėra jokių pagrįstų aplinkybių, kadangi šio statinio apskritai negali būti”. Priminta, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimams jam atsirado pareigą tvorą nugriauti.
R. Cibausko skundą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Alvydas Žerlauskas konstatavo, kad nėra pagrindo jo tenkinti, nes laikinosios apsaugos priemonės jau yra pritaikytos minėtoje byloje dėl nurodymo teisėtumo.
ISTORIJA
Dienraštis „Klaipėda“ dar 2011 m. rašė apie, kaip Savivaldybės žemėtvarkininkai bandė nubausti R. Cibauską už tai, kad jis nelegaliai tvora apsitvėrė valstybinę žemę – dalį jos sudarė sklypas, kurį jis pagal su Savivaldybe pasirašytą infrastruktūros plėtros sutartį ketino įsigyti, o kitą dalį – bendrojo naudojimo želdiniai, kurių parduoti neleidžia įstatymas.
R. Cibausko ieškinį dėl sklypo įsigijimo ne aukciono tvarka atmetus visų instancijų teismams Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) 2014 m. spalį vykusio patikrinimo metu nustatė, kad už verslininko žemės sklypo pietinės ribos yra savavališkai užimta valstybinė žemė, ji užtverta 2 m aukščio mūrine tvora. Nustatyta, kad savavališkai užimtos valstybinės žemės plotas siekia apie 8,34 a. Tada NŽT raštu nurodė R. Cibauskui iki tų pačių metų lapkričio 26 d. atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę nusikeliant tvorą ir sutvarkant valstybinę žemę taip, kad ji būtų tinkama bendram naudojimui. Tačiau verslininkas tvoros nenugriovė. Tik 2017 m. spalį situacija pradėjus domėtis „Atvirai Klaipėdai“ institucijos vėl grįžo prie šio niekaip neužbaigiamo klausimo ir prasidėjo nauji teismų procesai.
Procesas dėl tvoros nugriovimo ir baudos paskyrimo R. Cibauskui yra kol kas sustojęs, nes jis pareiškė nušalinimą visiems Klaipėdos apygardos teismams. Anot verslininko, dėl jo politinės veiklos byla politizuota ir negali būti Klaipėdos apygardos teismuose objektyviai išnagrinėta.
Manau čia jau ne vaidinimas, o farsas ir pinigų taškymas. Jis tikrai daugiau išleis teismam, nei būtų kainavęs pirmos sutarties įgyvendinimas. Bet žmogelis susireikšminęs ir nori, kad apie jį visi prisimintų !
Zaidimai , sumokes dar kelias baudas ir isiteisins , taip buvo su musu kaimynu , kam reikes tam iteisins , viskas vaidinimas del „akiu”