Skirtingai nei dalis vadinamųjų juodųjų Rytų Lietuvoje esančių savivaldybių, klaipėdiečiai bei kiti Vakarų Lietuvos gyventojai šias šv. Velykas – Kristaus prisikėlimo šventę – gali švęsti gyvai bažnyčiose.

Gražus, saulėtas sekmadienio rytas ir bažnyčių varpų skambesys, kaip vilties ir tikėjimo simbolis, jog kada nors baigsis ir ši visą pasaulį užklupusi pandemija, klaipėdiečius sukvietė į katalikų maldos namuose vykstančias rytines šv. Mišias bendrai maldai.

Į šv. Juozapo Darbininko bažnyčią klaipėdiečiai rinkosi, dėvėdami kaukes ir laikydamiesi kitų karantino reikalavimų. Bažnyčioje kas antra suolų eilė buvo atitverta stop juosta.

Velykinės pamaldos uostamiesčio katalikų bažnyčiose vyks ir antrąją Velykų dieną, pirmadienį.

Telšių vyskupo Algirdo Jurevičiaus sveikinimas

„Kristus prisikėlė, tikrai prisikėlė!“ – šiais žodžiais trokštu Jus pasveikinti Kristaus prisikėlimo iškilmės – šv. Velykų proga. Prisikėlęs Kristus savo malone teaplanko Jūsų namus, Jūsų šeimas, tesuteikia savo Dvasios ir teveda išganymo keliu.

Iškilmingai švęsdami Velykas mes sudabartiname beveik prieš du tūkstančius metų Jeruzalėje vykusius įvykius, kurių dėka Dievas „išgelbėjo mus iš tamsybių valdžios ir perkėlė į savo mylimojo Sūnaus karalystę“ (Kol 1,13). Mūsų žvilgsnis krypsta į Evangelijoje aprašytą tuščią kapą, kuris šiaip neturėtų jokios prasmės be visos Jėzaus Kristaus istorijos: aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai Jį neteisingai įskundė, populizmo apimti valdžios vyrai nerasdami jokios kaltės nuteisė nukryžiuoti, romėnų šimtininkas konstatavo Jo mirtį, keli ištikimi sekėjai Jį skubotai palaidojo… Žmogaus gyvenime paprastai šioje vietoje dedamas taškas, tačiau Kristaus kančia, mirtis ir palaidojimas tebuvo įžanga, vedanti link kulminacijos, link prisikėlimo.

Evangelijoje nerandame paties Kristaus prisikėlimo aprašymo, nes tai yra didžiulis slėpinys, kurio joks pasakotojas nebūtų pajėgus perteikti. Juk net ir mūsų gyvenime pasitaiko tokių įvykių ir jausmų, kurių žodžiais perteikti ne tik neįmanoma, bet net ir pavojinga, kad žodžiai jų neiškreiptų. Velykų evangelijos žodžiuose terandame gležną tikėjimo Kristaus prisikėlimu užuomazgą. Daug daugiau čia pastebime netikrumo, abejonių ir noro patiems įsitikinti tuo, ką kiti skelbia. Artimiausi Jėzaus mokiniai – apaštalai galėtų būti priskirti prie didžiausių abejotojų bei skeptikų. Gal ir gerai, kad jie lengvabūdiškai nepasidavė per moteris pasklidusiai Kristaus prisikėlimo žiniai, bet patys siekė pilnai įsitikinti tos žinios tikrumu. Nei tuščias kapas, nei numestos drobulės, nei moterų pasakojimai nepajėgė iš apaštalų širdžių išstumti abejonių. Tik susitikimas su Prisikėlusiuoju suteikė jiems tikrumą ir nenugalimą tikėjimą Kristaus Evangelija.

Šių metų Velykos mums yra ypatingos, nes Telšių vyskupijai sukanka 95-eri metai. Popiežius Pijus XI 1926 metais balandžio 4 dieną paskelbė apaštališkąją konstituciją Lituanorum gente, kuria įkūrė Lietuvos bažnytinę provinciją, o kartu ir Telšių vyskupiją. Tai reikšmingas įvykis visai Lietuvai, nes Telšiuose įsikūręs vyskupijos centras bei kunigų seminarija rūpinosi Kristaus prisikėlimo skelbimu Žemaitijos bei Klaipėdos krašto gyventojams. Geriausias prisikėlusio Kristaus liudijimas yra naujam gyvenimui prikeltas žmogaus gyvenimas!

Atsakymo į klausimą – ar tikrai Kristus prisikėlė – dažniausiai ieškome ne intelektualiniuose svarstymuose, bet žvelgiame į tikinčiųjų gyvenimą. Kuomet žmonėse dar daug likę senojo raugo, o kasdienybėje vadovaujamasi piktojo žalčio šnabždesiu, bet ne Dievo valia, tuomet sunku priimti Kristaus prisikėlimą kaip atnaujintą gyvenimą atveriantį įvykį. Susitikimo su Prisikėlusiu Kristumi padrąsinti apaštalai tapo bebaimiais Kristaus prisikėlimo skelbėjais.

Tad džiaugsmas, o ne rūpesčiai ir baimės lydi Kristaus prisikėlimo liudytojus pasaulyje. Nors įvairūs sunkumai grasina iš mūsų pavogti džiaugsmą, bet paveskime juos Dievui, dalinkimės jais su Viešpačiu, o virš visko tebūna Dievo valia.

Gražių, džiaugsmingų, pilnų malonės ir vilties Velykų!