Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose tęsiasi procesas, kurio metu uostamiesčio savivaldybės valdoma AB „Klaipėdos vanduo” siekia panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą. Juo buvusios Teisės ir bendrųjų reikalų departamento direktorės Jūratės Spudulienės bei buvusio Plėtros departamento direktoriaus Vytauto Valantino atleidimas iš darbo 2019-ųjų gruodį buvo pripažintas neteisėtu ir įmonei nurodyta sumokėti kompensacijas.

Tuo metu kartu su jais atleista buvusi Finansų departamento direktorė Aldona Jonaitienė po jai nepalankaus sprendimo analogiškoje byloje, nagrinėtoje Klaipėdos miesto rūmuose, jau kapituliavo – apeliacinio skundo neteikė, sumokėjo buvusiai darbovietei teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ir Jūratė Spudulienė, ir Vytautas Valantinas teigia, kad tikrosios atleidimo priežastys jiems yra neaiškios.

Viena byla jau baigta

Į teisminius procesus išvirtusi istorija prasidėjo 2019 m. gruodžio viduryje, kai laikinasis įmonės vadovas Alenas Gumuliauskas atleido tris minėtus departamentų direktorius. Darbo sutartys su jais buvo nutrauktos 59-o Darbo kodekso straipsnio pagrindu – darbdavio valia, motyvuojant siekiu  suformuoti darnų ir bendrovės poreikius atitinkantį kolektyvą.

Atleistiems departamentų vadovams buvo išmokėta po šešių mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Įmonė tada skelbė, kad trečią 2019 metų ketvirtį vidutinis generalinio direktoriaus bei departamentų direktorių atlyginimas sudarė 5040,92 Eur neatskaičius mokesčių.

Visi trys atleistieji buvę vadovai kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydami jų atleidimus pripažinti neteisėtais, priteisti kompensacijas bei neturtinę žalą. Darbo ginčų komisija nusprendė atleidimus pripažinti neteisėtais ir įpareigojo išmokėti beveik 3 mėnesių kompensacijas už pravaikštos laikotarpį, tačiau netenkino prašymų atlyginti neturtinę žalą ir nenurodė mokėti kompensacijas už darbo stažą.

A. Jonaitienės skundas buvo išnagrinėtas greičiausiai, bet rezultatas moters netenkino ir ji kreipėsi į teismą, prašydama jos reikalavimus tenkinti pilna apimtimi. „Klaipėdos vanduo“ savo ruožtu prašė naikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

A. Jonaitienės bylą išnagrinėjusi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Audra Hadrovska vasario pabaigoje paskelbė, kad moters ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas iš A. Jonaitienės priteisė „Klaipėdos vandeniui” 1279 eurus patirtų bylinėjimosi išlaidų, vėlesne nutartimi – ir žyminį mokestį.

Tuo metu J. Spudulienės ir V. Valantino atveju skundą teismui greičiau pateikė „Klaipėdos vanduo”, tad jie į vieną sujungtoje byloje tapo atsakovais. Paskutinio šios bylos posėdžio metu įmonės teisininkas Žygimantas Mylė teigė, kad A. Jonaitienė jau sumokėjo visas jai priteistas išlaidas. Teismas „Atvirą Klaipėdą” informavo, kad moteris apeliacinio skundo nepateikė.

Akcentuoja atleidimo priežastis

Pradėjus iš esmės nagrinėti antrąją bylą buvo pagarsinta, kad J. Spudulienė pateiktame priešieškinyje prašo grąžinti ją į buvusias pareigas, priteisti kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, 3 vidutinių jos darbo užmokesčių dydžio neturtinę žalą, o jei ji nebūtų grąžinta į darbą įmonėje – priteisti 6 vidutinių atlyginimų dydžio kompensaciją. V. Valantinas savo priešieškinyje reiškia analogiškus reikalavimus, tik tuo atveju, jei jis būtų negrąžinimas į buvusias pareigas, prašo mažesnės – 3,5 vidutinio atlyginimo dydžio – kompensacijos.

Įmonei atstovaujantis advokatas Mantas Mikalopas posėdžio metu pakartojo, kad abu vadovai buvo atleisti siekiant suformuoti darbdavio ir bendrovės poreikius atitinkantį kolektyvą. Anot jo, dažnai atsitinka, kad  valstybinėse ar savivaldybės įmonėse ilgai dirbantys žmonės praranda motyvaciją, norą tobulėti, keistis, taip esą buvo ir šiuo atveju, tai pamatė ir įmonės valdyba, ir laikinasis vadovas A. Gumuliauskas. J. Spudulienei ir V. Valantinui esą trūko noro tobulėti, keistis, mokytis, abu jie esą buvo nemotyvuoti, be idėjų, be proveržio, neatitiko bendrovės vizijos tapti modernesne ir siekti geresnių rezultatų. J. Spudulienė esą vengė prisiimti asmeninę atsakomybę už padalinio, kuriam vadovavo, veiklą ir rezultatus, nenorėjo keistis aktualia informacija. V. Valantinas neva neturėjo aiškios vizijos dėl bendrovės plėtros, nesugebėjo aiškiai argumentuoti ir pagrįsti savo idėjų, buvo neatviras pokyčiams.

„Atsirado stoka pasitikėjimo ir tapo akivaizdu, kad gerų rezultatų nepavyks pasiekti dėl požiūrių skirtumo. O jei nėra pasitikėjimo, negali būti ir darnaus kolektyvo”, – kalbėjo M. Mikalopas, akcentavęs, kad norint tokiais atvejais atleisti darbuotojus su maksimaliomis išeitinėmis ir yra skirtas Darbo kodekso 59 straipsnis.

Jis taip pat priminė apie Klaipėdos miesto teismo sprendimą A. Jonaitienės byloje ir Konstitucinio Teismo pasisakymą dėl horizontalaus precedento galios.

„Klaipėdos vandens” teisininkas Ž. Mylė savo ruožtu akcentavo, kad ir dabartinis įmonės vadovas Benitas Jonikas nepageidauja, jog abu buvę vadovai grįžtų į ankstesnes pareigas.

Dėstydama savo poziciją J. Spudulienė aiškino, kad įmonėje įvairiose pareigose dirbo per 20 metų ir visą laiką darbą stengėsi atlikti nuoširdžiai, gilinosi į visas naujoves, aktyviai dalyvavo kuriant lokalinius teisės aktus. Nuo 2003 m. ji buvo ir įmonės valdybos narė, kelis kartus perrinkta į šias pareigas, analogiškas ėjo ir įmonėje „Klaipėdos rajono vandenys”. Kaip gero darbo įrodymus ji prie bylos pridėjo ir įvairius padėkos raštus, buvusio įmonės vadovo Leono Makūno bei buvusio bendrovės Stebėtojų tarybos pirmininko Artūro Šulco parašytas charakteristikas.

„Teigti, kad neturėjau būtinų vadovui kompetencijų ar darbinių savybių nėra teisinga, nes įrodymai rodo ką kitą”, – kalbėjo J. Spudulienė.

Jos įsitikinimu, per tą mėnesį, kai dirbo kartu su A. Gumuliausku, pastarasis, dalį laiko dar dirbęs ir per nuotolį, negalėjo susidaryti adekvačios nuomonės. J. Spudulienės teigimu, su juo nebuvo nei ginčų, nei nesutarimų, nei individualių, nei tikslinėse grupėse vykusių pokalbių.

„Įtarimo, kad neatitinku nusimatytų poreikių ar vizijų, neturėjau. Dar tą pačią atleidimo dieną dalykiškai bendravome, jokios įtampos, jokios užuominos, kad netinku pozicijai. Į darbo pabaigą buvau iškviesta į kabinetą, įteiktas įspėjimas ir perskaityta priežastis. Ji man pasirodė keista. Paklausiau, ką turi galvoje, bet perskaitė tą patį tekstą. Tai, kad pasirašiau, nereiškia, jog sutinku, čia ne pasiūlymas. Aš tik patvirtinau, kad tą įspėjimą gavau. Buvo didžiulė netikėta ir nemaloni staigmena”, – sakė J. Spudulienė.

Jos įsitikinimu, tikroji atleidimo priežastis yra neaiški, ir ji per visą teisminio ginčo laikotarpį esą jau keletą kartų modifikavosi „siekiant pritempti”.

„Ar mano akių spalvų netiko, ar kalbėjimo maniera? Nes susitikęs su darbuotojais aiškino, kad dirbu gerai. Priežastis buvo pašalinti mane kaip nepatogų asmenį ir į mano vietą paskirti artimą asmenį. Absoliučiai nepagrįstas sprendimas, atleidimas turi būti pripažintas neteisėtu. Atleidimo priežastis turi būti įrodyta, kad ji egzistavo ir jie turi įtikinti, kad tokia priežastis buvo. <…> Jis ne rentgenas, negali ateiti ir iškart nuskenuoti žmogaus. Turėjo nustatyti kriterijus, turėjau praeiti atranką”, – kalbėjo šiuo metu niekur nedirbanti J. Spudulienė.

Aiškindama savo poziciją dėl neturtinės žalos atlyginimo moteris teigė, jog jai atleidimas sukėlė didelį emocinį šoką, psichologinį nepatogumą, nes jis buvo ne tik netikėtas, staigus, bet ir lydimas žiniasklaidos pranešimais, suformuojant neigiamą nuomonė apie ją kaip apie darbuotoją.

Anot jos, po to pasipylė skambučiai, artimiesiems irgi skambinta, reikėjo aiškintis, vis išgyventi tą patį. Darbinantis irgi reikia aiškinti aplinkybes, kad esą nėra taip, kaip nušviesta spaudoje.

Atsakydama į Ž. Mylės klausimą J. Spudulienė patvirtino, kad neskelbiamu būdu buvo pirkusi paslaugas iš vieninteliu tiekėju buvusio advokato Osvaldo Martinkaus, kuris dabar jai atstovauja šioje byloje.

Nuo 2007 m. įmonėje dirbęs V. Valantinas taip pat dėstė, kad jam nesuprantamos nurodytos atleidimo priežastys ir jis nesutinka su jomis. Vyras irgi akcentavo, kad neturėjo nuobaudų, visą laiką tik kilo pareigose.

„Neturiu jokio pykčio dėl įmonės, nėra tikslas pasipinigauti, gauti išmokas, yra tikslas nuplauti savo vardą, kad nebūčiau vadinamas netinkamu darniam kolektyvui. Skambino daug kas ir teiravosi, atrodė, kad mes ką nors apvogėme ir prisidirbome. <…> Žmonės jauni, su techniniu išsilavinimu, kad mūsų skyriuje nediegta jokių naujovių – spjūvis į veidą.<…> Nelaikau pykčio ant valdybos, Stebėtojų tarybos, suprantu, kad tai už jų nugaros padarė vienas žmogus. Galėjo bent jau po Kalėdų ar Naujų metų daryti tokius sprendimus, negadinti gyvenimo šeimai, artimiesiems. Svarbiausia, kad pripažintų, jog atleidimas buvo ne dėl tokių priežasčių. Dirbu, užsidirbsiu. <…> Nesuprantu, kokios mano savybės netiko darnai? Jau anekdotas ar keiksmažodis vaikšto, koks turi būti darbus žmogus? Turi būti aiškūs argumentai”, – kalbėjo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėju šiuo metu dirbantis V. Valantinas.

Jis, atsakydamas į Ž. Mylės klausimą, paneigė teiginį, kad yra buvusio įmonės vadovo L. Makūno krikštasūnis.

Nenorėjo įvardinti problemų ir jų spręsti?

Tris valandas trukusio teismo posėdžio metu buvo pradėta, bet nebaigta šiuos vadovus atleidusio buvusio įmonės laikinojo generalinio direktoriaus A. Gumuliausko apklausa.

Jis teigė, jog valdyba matė, kad įmonėje yra„ visa eilė spręstinų klausimų” ir buvo tikimasi, kad vadovai imsis iniciatyvos, siūlys sprendimų metodus, inicijuos pokyčius.

„Vadovui keliami aukštesni reikalavimai nei specialistams, kurie turi vien tik vykdyti ir dirbti”, – sakė A. Gumuliauskas.

Anot jo, J. Spudulienės atveju vis kėlė problemų dokumentų pateikimo tvarka valdybai, sprendimų įgyvendinimo ir kontrolės tvarka. Pasitikėjimas ja esą susvyravo paaiškėjus, jog direktorė įmonei teismuose negalėjo atstovauti dėl to, kad neturėjo teisinio išsilavinimo, o esą buvo sakiusi, jog to nedaro dėl didelio užimtumo.

„Žmogus neįvardija tikrųjų priežasčių ir natūraliai kyla rizika, kad gal ir kituose klausimuose yra tas pat ir negali pasitikėti žodine informacija, nes gali priimti nepagrįstus arba neteisingus sprendimus”, – kalbėjo A. Gumuliauskas.

Jis sakė nustebęs, kad sprendimą apskundė ir V. Valantinas, nes pastarojo reakcija esą buvo normali, jis neva teigė, jog tikėjosi tokio sprendimo.

„Jo vadovaujamoje srityje buvo problemų dėl vėluojančių projektų. Kalbėta, kaip galima keisti situaciją, bet dažniausiai tik išklausė, neieškojo sprendimų. <…> Problemų visur ir visada yra, bet reikia siūlyti, kaip jas spręsti”, – tikino A. Gumuliauskas.

Kartu jis akcentavo, kad buvo departamentų vadovų, kurie elgėsi priešingai, aktyviai siūlė sprendimus ir pan.

„Nebuvo taip, kad valdybai ir man nė vienas netiko”, – teigė A. Gumuliauskas.

Baigiantis teismo darbo laikui bylą nagrinėjanti teisėja A. Matulevičienė nusprendė, kad be kitų liudytojų suplanuotų teismo posėdžio metu dar turės būti apklausta ir įmonės valdybos pirmininkė Regina Derkintytė-Kaupienė.