Kai kurių Miško kvartale esančių daugiabučių namų gyventojai prašo iš jų neatimti galimybės naudotis šiukšlių šalinimo šachtomis. Tačiau Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto, kuriame šis prašymas svarstytas ketvirtadienį, narių nuomonės išsiskyrė.

Siekiama, jog Klaipėdoje būtų vieninga atliekų tvarkymo sistema, kai šiukšlės būtų galima išmesti tik į pusiau požeminius atliekų konteinerius. Palmiros Mart nuotr.

Kelių Miško kvartalo daugiabučių namų gyventojai į politikus kreipėsi, nes susivokė, jog greitai jiems gali būti uždrausta naudotis šiukšlių šalinimo šachtomis. Tokią nuojautą sustiprino tai, kad šiuo metu kvartale vyksta pusiau požeminių atliekų konteinerių aikštelių įrengimo darbai.

Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė patvirtino, jog kai aikštelės bus įrengtos ir pripažintos tinkamomis eksploatuoti, jos iškart bus priskirtos namams, kurių gyventojai į šiuos konteinerius ir turi mesti savo atliekas.  

Tačiau R. Jievaitienė pabrėžė, jog šiuo metu nėra jokio teisinio reglamentavimo, kuris draustų naudotis šiukšlių šalinimo šachtomis.

„Jei pakeistume komunalinių atliekų tvarkymo taisykles ir įrašytume, kad atsiradus pusiau požeminiams konteineriams, kai jie priskiriami namui, per tam tikrą laiką šachtų konteinerius pašalintume, tai taip ir reikėtų daryti. Dabar tik Vilniaus savivaldybė yra pasitvirtinusi tvarką, kurioje numatyta, jog po pusiau požeminių konteinerių pastatymo per mėnesį yra patraukiami atliekų šalinimo šachtų konteineriai ir jos nebeaptarnaujamos. Dėl logistikos, dėl triukšmo ir taršos norėtume, kad visos aikštelės būtų lauke, manytume, kad šiukšlių šachtų turėtų nebebūti“, – kalbėjo R. Jievaitienė.

Aplinkosaugos skyrius neseniai atliko analizę ir nustatė, kad mieste dar yra 30 daugiabučių namų, kurie naudojasi šiukšlių šalinimo šachtomis, 25 šių namų yra Miško kvartale. Beveik pusė apklaustų tokių namų administratorių pranešė gyventojų nuomonę, kad jie nenori atsisakyti šiukšlių šalinimo šachtų.

„Prašymą jums parašėme tuomet, kai randantis vis daugiau pusiau požeminių konteinerių aikštelių sužinojome, kad nebegalėsime naudotis mūsų šiukšlių šalinimo šachtomis, kurios, beje, po namo renovacijos yra puikiai sutvarkytos. Manome, kad esamą sistemą reikėtų palikti bent vieneriems metams, kol pasibaigs karantinas, kad galėtų įvykti gyventojų susirinkimas, o jame žmonės ir apsispręstų, kaip elgtis“, – komiteto posėdyje dėstė vienas iš prašymo autorių Vytautas Alenskas.

Kita prašymo autorė, daugiabučių namų savininkų bendrijos „Gojus“ pirmininkė Valtraut Miškinienė kalbėjo, jog šiukšlių šalinimo šachtomis dažniausiai naudojasi senyvi žmonės, kuriems yra pakankamai sudėtinga nueiti iki lauke esančių konteinerių.

„Jei šachtų nebeliks, pagyvenę žmonės nebesugebės išnešti šiukšlių ir jas sustatys koridoriuose. Tada bus netvarka, o dabar viskas yra tvarkinga“, – pabrėžė V. Miškinienė. 

Tačiau tiek ji, tiek V. Alenskas pabrėžė, jog ir pagyvenę gyventojai atliekas rūšiuoja. Į šachtas metamos tik buitinės atliekos, kurias reikia pašalinti per 1-2 dienas, o kitas, pavyzdžiui, kartoną, stiklą ar plastiką juk galima išnešti kartą per dvi savaites ar net dar rečiau.

„Ne tinginiai esame. Ne iš tingėjimo išsaugoti šachtas norime, o dėl patogumo“, – pabrėžė V. Alenskas.

Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto narė Lina Skrupskelienė teigė, jog visame mieste gausiai gyvena pagyvenę žmonės ir jie sugeba atliekas išnešti į konteinerius.

„Jei pats žmogus nebegali, tai arba artimieji padeda, arba socialiniai darbuotojai. Mes tikrai turėtume pereiti prie vieningos atliekų tvarkymo sistemos, neišskirti kai kurių pastatų, kvartalų. Šachtos rūšiavimo tikrai neskatina“, – tvirtino L. Skrupskelienė.

Jai pritarė ir Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys, pabrėžęs, jog gal ir palaipsniui, bet šiukšlių šalinimo šachtų turėtų nebelikti.

„Miestas turėtų turėti labai aiškią liniją, kad mes rūšiuojame atliekas ir naudojamės tik pusiau požeminiais konteineriais. Miestas turi turėti vieningą kryptį, o ne kelias. Suprantu gyventojų patogumą, bet bendrąją prasme einame į ekologiją, rūšiavimą, tai ten ir eikime“, – kalbėjo komiteto narė E. Mantulova.

Tačiau komiteto pirmininkas Alvidas Šimkus buvo įsitikinęs, jog apsispręsti turėtų patys gyventojai.

„Jei dauguma nuspręs, kad šachtų nereikia, tai ir nereikia. O jei dauguma nuspręs, kad jų reikia, tai tada mes, politikai, ir spręsime, ar jas galima palikti“, – teigė A. Šimkus.

V. Alenskas pažadėjo, jog gyventojų susirinkimas įvyks iškart, kai tik baigsis karantinas, o tada politikams bus pateikta naujausia informacija apie žmonių pageidavimus.