Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2021-04-08 |
Klaipėdos jūrų uoste sistemingai yra stebimi aplinkos rodikliai ir vertinama aplinkos būklė. Tai aprėpia vykdomas uosto monitoringas, kurį pirmąjį šių metų ketvirtį atlieka konkursą laimėjęs Darnaus vystymo institutas. Artimiausiu metu monitoringo apimtis bus dar labiau praplečiama.
Atliekant aplinkos monitoringą periodiškai įvertinama Klaipėdos jūrų uosto gamtinės aplinkos būklė. Monitoringo uždavinys yra sistemingai stebėti aplinkos rodiklius ir nustatyti galimą uosto veiklos poveikį, vertinant ilgalaikes kaitos tendencijas.
Matavimų ir stebėjimų rajonas apima ne tik uosto akvatoriją, bet ir jo prieigas – Kuršių mariose ir jūroje mėginiai yra imami 38 įvairiuose taškuose.
„Į Klaipėdos uostą kasmet atplaukia tūkstančiai laivų, gabenančių prekes, šimtai – didesniam ar mažesniam remontui, gausu žvejų, poilsiautojų, specialios paskirties laivų. Krantinėse įmonės veža, sandėliuoja ir krauna krovinius ir taip pat turi sąlytį su akvatorija. Atliekama daug infrastruktūros remonto, renovacijos darbų, sąsiauris platinamas ir gilinamas. Visa tai turi poveikį gamtinei aplinkai. Prevencijai ir taršai eliminuoti yra atliekamas monitoringas, kurio mastą nuo šių metų dar didiname“, – pranešime spaudai pažymi Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.
Šiuo metu aplinkos monitoringas apima vandens storymės, dugno nuosėdų, biotos (žuvys ir kt.), krantų ir kt. stebėjimus. Smeltės botaninis draustinis, besiribojantis su uostu, taip pat yra Uosto direkcijos dėmesio centre. Kiekvieną ketvirtį atliekamas ir šio draustinio monitoringas pagal numatytus kriterijus, įvertinant saugomų augalų populiacijų būklę, galimas grėsmes ir pan.
Šiemet aplinkos monitoringo programa bus praplečiama tiriant papildomus cheminius elementus vandenyje, tokius kaip ftalatai, PFOS, fenoliai ir kt., numatyta papildoma nevietinių (invazinių) rūšių stebėsena.
Atlikto monitoringo ataskaita yra pateikiama Aplinkos apsaugos agentūrai ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai.
Geriausia, ką uosto direkcija galėtų padaryti, geriausias uosto aplinkos monitoringas būtų, jei uostas viduryje miesto nebevykdytų taršios uosto krovos. Nebereikėtų viduryje miesto, marių pakrantėje jokio monitoringo. Ir girtis nei apie uosto rekordus, nei apie uosto vykdomo monitoringą savo pačios taršiai veiklai stebėti (!) nebereikėtų. Krova negali būti vykdoma viduryje miesto, su visom Baltijos prospekto furkm.
Klaida, atsiprašau.