Programą „Lietuva – jūrinė valstybė“ vykdantis Lietuvos jūrų muziejus pristato įdomius kapitono Juozo Kaminsko (1907–1940) gyvenimo faktus.

J. Kaminskas 1929 m. pradėjo studijas Genujoje, Italijoje – Karališkajame šv. Jurgio jūrų institute.

„Pasirodo, Italijoje dar egzistavo fizinės bausmės! Tad Juozas yra pasakojęs, kad už maudynes atviroje jūroje šalia laivo labiau išdykavusius kursantus jų auklėtojas mušė diržu, dar vandenyje! Vis dėlto, 1932 m. institutą jis sėkmingai baigė ir iš Viduržemio jūros pakrančių į Lietuvą parkeliavo su tolimojo plaukiojimo diplomu. Dar studijų metu pradėjo dirbti Klaipėdos uosto Trafiko skyriuje (buvo locmanų aspirantas), o grįžęs po mokslų – tapo laisvai samdomu šturmanu, buvo Klaipėdos uosto motorlaivio – vilkiko (laivo, kuris skirtas ištempti didžiuosius laivus nuo krantinių į reidą) „Pilot“ vadas. 1932 m. prisijungė prie Lietuvos jūrininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus, tapo vienu iš žurnalo „Jūra“ steigėjų. Uoste ir tarp bičiulių garsėjo kaip karšto būdo, kalbus, linkęs į avantiūras. Demonstruodavo savo italų kalbos gebėjimus, pozuodavo su elegantiška itališka uniforma ir kepure (kol nebuvo lietuviško laivyno, nebuvo ir lietuviškų uniformų). Taip pat buvo aistringas buriuotojas”, – rašo biografinės apybraižos autorius Justinas Žilinskas.

Apie vieną J. Kaminsko nuotykį buriuojant Kuršių mariose savo atsiminimuose pasakojo jo bičiulis Salys Šemerys:

„Išplaukėme 11 val. ryto. Laimingai praplaukėme pro Šventsrikę ir pro Storąją Bertą <…>. Bet ties kokia dvidešimtąja boja atsitiko taip: kai buvome jau ant dviejų bojų perspėjamųjų linijos, sakau:

– Kapitone Kaminskai, būk protingas: neperplauk ribos! Jis man atkirto:

– Dar nesame pasiekę liniją. Reik taupyt laiką ir vėją!

Dar pora vėjo pūstelėjimų, – staiga – Bumt!.. ir užsėdom ant seklumos…

– Na, kas dabar?

– Nieko! Greit nusiirsim! – atsakė kapitonas“.