Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) akcentuoja, kad gyventojams, planuojantiems įsigyti naudotą automobilį, dėmesį vertėtų atkreipti ne tik į technines transporto priemonės charakteristikas, bet ir į sandorį patvirtinančius dokumentus. VMI sukaupta patirtis rodo, kad neretai transporto priemonę perkantys gyventojai yra įtraukiami į mokesčių slėpimo schemas ir nukenčia nuo nesąžiningų automobilių perpardavinėtojų veiksmų.

Laitr Keiows (commons.wikimedia.org) nuotr.

„Automobilius perpardavinėjantys asmenys vis dar yra linkę sukčiauti ir transporto priemonės pardavimą baigti su klientu pasirašant suklastotą kauferį, taip pat pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyti gerokai mažesnę, nei realiai sumokama automobilio kainą. Pavyzdžiui, po aikštelių patikrinimų 2020 m. buvo nustatyta 16 tarpininkų niekaip neįregistravusių savo veiklos ir nuslėpusių daugiau nei 228 tūkst. eurų pajamų“, – pranešime citruojama darbo grupės, koordinuojančios VMI veiksmus naudotų automobilių prekybos sektoriuje vadovė Loreta Krisiukėnienė.

Ji akcentuoja, kad gyventojai, neįvertinę tykančių pavojų, gali nukentėti ne tik finansiškai, būti įtraukti į mokesčių slėpimo schemas, bet ir sulaukti teisėsaugos dėmesio.

Anot specialistės, pasirašydamas užsienietišką autmobilio pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjas padeda mašinos pardavėjui nuslėpti pajamas.

„Dokumente nurodoma, kad transporto priemonės pardavėjas yra užsienietis, jos perpardavėjo duomenys nėra užfiksuoti jokiuose dokumentuose. Už automobilio pardavimą gautas pajamas tikrasis pardavėjas paprasčiausiai nuslepia, nesumoka priklausančių mokesčių“, – teigia L. Krisiukėnienė.

Ji pažymi, kad sutartys, kuriose nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės (sumažinta įsigijimo kaina, netikri pardavėjo duomenys ir pan.), yra vertintinos kaip suklastotos, o jų įforminimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Be to, suklastotą sutartį pasirašantis pirkėjas taip pat netenka visų garantijų, nes neturi jokių įrodymų, kad automobilis pirktas iš Lietuvos piliečio.

Pabrėžiama, kad pirkėjas, sudarantis sandorį su pardavėju ir sutinkantis pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti mažesnę automobilio kainą nei yra sumokama realiai, vėliau gali nukentėti ir pats. Naujajam savininkui automobilio neišlaikius nuosavybėje 3 metų ir nutarus jį parduoti kitam asmeniui už didesnę kainą nei ji buvo įrašyta sutartyje pirminio įsigijimo metu, gali tekti sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM) nuo gauto pelno. Pavyzdžiui, jeigu pirkėjas, įsigyjantis automobilį, sutiko su pardavėju dokumente įrašyti 100 eurų automobilio kainą, o vėliau, tas pats pirkėjas, parduodamas minėtą transporto priemonę už 5000 eurų sumą, jam teks sumokėti 735 eurus GPM.

Pasak L. Krisiukėnienės, visų rizikų paprasčiausia išvengti pasirašant rekomendacinę pirkimo-pardavimo sutarties formą, kurią galima rasti VĮ „Regitra“ interneto svetainėje. Pildant sutartį, labai svarbu nurodyti teisingus duomenis: tikrus pardavėjo bei pirkėjo duomenis, automobilio kainą, ridą, defektus ar kitą informaciją. Ne mažiau svarbu užfiksuoti ir pinigų perdavimo faktą raštu. Atlikus šiuos veiksmus, ateityje bus išvengta nesusipratimų, o kilus ginčui, tiek automobilio pardavėjas, tiek jo pirkėjas turės svarbius įrodymus.

2018 – 2020 m. atliekant kontrolės veiksmus šiame sektoriuje, buvo nustatyta apie 4 mln. eurų papildomai mokėtinų mokesčių.