Nedarbo (bedarbio) išmokų gavėjų skaičius ir išmokoms skiriama suma nebeauga ir išlieka šalyje stabili jau kelis mėnesius, o statistinis bedarbis, gaunantis nedarbo išmoką, ieško darbo vidutiniškai penkis mėnesius.

„Nedarbo išmoka kompensuoja prarastas pajamas tuo laikotarpiu, kai žmogus ieško darbo. Dėl karantino situacija išlieka sudėtinga, vis dėl to matome, kad dažnu atveju žmonėms neprireikia maksimalaus nedarbo išmokos mokėjimo laiko – 9 mėnesių – ir darbą jie susiranda greičiau – vidutiniškai per penkis mėnesius“, – pranešime spaudai pažymi „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis.

Nedarbo išmokos mokamos už praėjusį mėnesį. Išmokos už kovą gyventojų sąskaitas pasieks nuo balandžio 20 d.

Kovo mėnesį nedarbo išmokoms „Sodra“ skyrė 28 mln. eurų, o išmokų gavėjų buvo 88 tūkstančiai. Vasarį 91,5 tūkstančiui gavėjų išmokėta 28,7 mln. eurų nedarbo išmokų, o sausį 90,5 tūkstančio žmonių gavo 28,3 mln. eurų nedarbo išmokų. Vidutinis nedarbo išmokos dydis – 350 eurų.

Priėmimų ir atleidimų balansas taip pat išlieka teigiamas. Šių metų sausį įsidarbinusių buvo 4,5 tūkstančio daugiau negu atleistųjų. Vasario mėnesį 3,9 tūkstančio žmonių daugiau priimta į darbą negu atleista. 

Preliminariais kovo mėnesio duomenimis, kurie dar bus tikslinami, priimtų į darbą žmonių buvo 14,5 tūkstančio daugiau nei atleistų.

Ką daryti netekus darbo?

Netekus darbo, pirmiausia reikia kreiptis į Užimtumo tarnybą. Čia bus suteiktas bedarbio statusas ir galimi bus teikti prašymą nedarbo išmokai skirti. Prašymą taip pat galima pateikti per asmeninę „Sodros“ paskyrą www.sodra.lt/gyventojui.

Užsiregistravę Užimtumo tarnyboje, yra apdraudžiami privalomuoju sveikatos draudimu, tad nereikia kas mėnesį savarankiškai mokėti PSD įmokų. Jei nedirbantys neužsiregistruoja Užimtumo tarnyboje, nuo kito mėnesio PSD įmokas privalo mokėti savarankiškai. 

Nedarbo išmoka skiriama tiems žmonėms, kurie turi bedarbio statusą ir sukaupė pakankamą nedarbo socialinio draudimo stažą – 12 mėnesių per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.

Kokio dydžio išmoka mokama?

Nedarbo išmokos dydį sudaro dvi dalys – pastovioji ir kintama. Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimalios mėnesio algos (MMA). 2021 metais MMA siekia 642 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 149,39 eurų.

Apskaičiuojant kintamą nedarbo išmokos dalį įvertinamos gavėjo draudžiamosios pajamos, turėtos per 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.

Pavyzdžiui, jei žmogus įsiregistruos Užimtumo tarnyboje šių metų balandžio mėnesį, bus vertinamos jo draudžiamosios pajamos, turėtos 2018 metų rugsėjo – 2021 metų vasario mėnesiais.

Nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius, tačiau jos dydis kas tris mėnesius keičiasi. Pirmus tris mėnesius kintamoji išmokos dalis sudaro 38,79 proc. asmens vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų, ketvirtą – šeštą mėnesį – 31,03 proc., o septintą-devintą mėnesį – 23,27 proc. asmens vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų.

Pavyzdžiui, vidutinės darbo netekusio žmogaus mėnesio draudžiamosios pajamos siekė 800 eurų. Sudėjus pastoviąją ir kintamąją nedarbo išmokos dalis, pirmuosius tris mėnesius toks žmogus gautų 459 eurų dydžio nedarbo išmoką, nuo 4 iki 6 mėnesio – 397 eurų dydžio išmoką, o paskutinius tris mėnesius – 335 eurų išmoką.

Maksimalus nedarbo išmokos dydis yra susietas su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu, galiojusiu šalyje užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo žmogaus įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos. Taigi, asmenims, Užimtumo tarnyboje užsiregistravusiems šių metų antrąjį ketvirtį, maksimali nedarbo išmoka siekia 879 eurus.

Sužinoti, kokio dydžio nedarbo išmoka jums priklauso, padės skaičiuoklė.