P0

Bibliotekos istorija, Svarbu

Bibliotekos Muzikos skyriaus istorijos fragmentai

Juozas Šikšnelis
2021-04-18


Muzikos skyrius savo veiklą pradėjo 1963 m. kovo 1 d. Klaipėdos viešosios bibliotekos rūbinėje. Skyriaus vedėja skiriama Vilniaus universiteto absolventė Regina Plačienė, kurį laiką dirbusi be pavaldinių.

Reikėtų priminti, jog skyrius buvo įsteigtas ne tuščioje vietoje: nuo pokario mieste veikė Muzikos biblioteka (paskutinis adresas Pakalnės gatvė, bet daugiau informacijos apie šią įstaigą, išskyrus įrašą 1961 m. telefonų knygoje, nepavyko aptikti. Tikriausiai įstaiga priklausė miesto savivaldybei). Tad iš buvusios Muzikos bibliotekos skyrius gavo nemenką palikimą: 8 091 egz. už 4 340,98 rub.

Pirmaisiais veiklos metais skaitė 220 skaitytojų. Naujų leidinių gaudavo nereguliariai. Reguliarus fondų kaupimas prasidėjo tik 1965 m. Tais pačiais metais skyriui suteikiamos naujos patalpos – kambarys kultūros rūmuose (Danės g. 19). Pradėtos komplektuoti plokštelės, įrengta vieta muzikos perklausai.

Miesto kultūros rūmai, kur antrame aukšte buvo įsikūręs Muzikos skyrius. Bernardo Aleknavičiaus fotografija. Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka, epaveldas.lt

Muzikinius spaudinius gaudavo pastoviai, o plokštelės – centralizuotai visoms viešosioms bibliotekoms, bet ne užsakomuoju ar privalomuoju egzemplioriumi, o tik tai, kas likdavo neišpirkta „Melodijos“ firmoje. Vėliau fondas buvo epizodiškai papildomas iš muzikos reikmenų parduotuvių.

Darbšti ir gabi specialistė, skyriaus vedėja R. Plačienė tiesiogine prasme kūrė Muzikos skyrių, telkė muzikinės visuomenės aktyvą. Pirmieji talkininkai – žymūs muzikos specialistai: R. Žaldokas, J. Klimas, O. Bernotienė, R. Zdanavičius, F. Sereika, V. Daugaravičius, Z. Jakštienė, D. Petrauskaitė, M. Kazakevičienė, V. Rinkevičius, ne tik padėjo komplektuoti ir klasifikuoti fondą bei literatūrą, bet ir talkino organizuojant pirmąjį renginį Klaipėdos visuomenei „Susipažinkime su simfoninio orkestro instrumentais“.

R. Plačienės pakviesti į Muzikos skyriaus veiklą įsitraukė Stasio Šimkaus aukštesniosios muzikos mokyklos pedagogai. Vėliau prie skyriaus aktyvo prisijungė žinomos menininkės: S. Kanaverskytė, R. Lūšis, V. Taurinskienė.

1971 m. Klaipėdoje įsikūrė valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetai. Dėstytojams ir studentams reikėjo kvalifikuotos pagalbos. 1972 m. Muzikos skyriaus iniciatyva mieste pradėtos rengti šviečiamosios diskotekos, supažindinančios su muzikos naujienomis. Ilgą laiką jas vedė kompozitorius Jonas Domarkas.

1968–1978 m. prie Muzikos skyriaus veikė Liaudies universiteto Muzikos fakultetas (rektorius B. Juškevičius, dekanė R. Plačienė). Vėliau fakultetas pervadintas Klaipėdos kūrybinių darbuotojų klubu. Vadovai – B. Juškevičius, V. Skirgailaitė. Klubas turėjo savo programą, nuostatus.

Skyriaus vedėjos iniciatyva imta rengti atsisveikinimo su senaisiais metais koncertai. Pirmasis renginys įvyko 1966 m.

Renginys Muzikos skyriuje. Vedėja – Regina Plačienė. 1986 m. Fotografija iš KLAVB archyvo.

1978 m. Muzikos skyriui paskirtas metodininko etatas. 1979 m. įvyko pirmasis Klaipėdos zonos bibliotekininkų, dirbančių su plokštelėmis, seminaras-praktikumas.

Naujos patalpos Muzikos skyriui buvo žadamos nuo 1979 m. Minimos Civilinės metrikacijos biuro patalpos. Teko gerokai lukterėti, kol tai įvyko: 1983 m. Muzikos skyriui pagaliau buvo suteiktos naujos patalpos Danės g. 23.

1982 m., prieš įsikeliant muzikos skyriui į Danės g. 23, buvo svarstoma atiduoti jiems visą skaitykloje esančią meno literatūrą, išplečiant skyriaus funkcijas.

Patalpos pagaliau pritaikytos muzikinei veiklai: jauki skaitykla, „mini“ scena koncertams ir įvairiems renginiams organizuoti, sunkiai vedėjos „iškovotas“ fortepijonas, skaitytojus pasitinka erdvus vestibiulis su aptarnavimo katedra. Muzikos skyrius jau turėjo 49 tūkst. spaudinių ir 1 700 skaitytojų. Fonotekos fonduose buvo sukaupta apie 7 000 plokštelių. Plokštelėmis naudojosi daugiau nei 650 klausytojų.

Įėjimas į naujas patalpas. Bernardo Aleknavičiaus nuotr.

1990 m. ilgametei skyriaus vedėjai ir, neperdedant kūrėjai bei puoselėtojai, R. Plačienei išvykus į Vilnių, Muzikos skyriui pradėjo vadovauti Vida Narijauskienė. Ilgiausiai skyriuje dirbo: Nijolė Balskienė (nuo 1985 m. iki šiol), R. Plačienė – (1961–1990), Vida Narijauskienė (1963–2016), Stefa Jurkauskaitė (1994–2009), Romana Pranckevičienė (nuo 1995 m. iki šiol), kiek trumpiau – Martyna Rudelytė.

Pagrindinį skyriaus vartotojų kontingentą sudarė S. Šimkaus konservatorijos dėstytojai ir moksleiviai, Kompozitorių sąjungos nariai, Klaipėdos muzikinio ir Dramos teatro darbuotojai, Lietuvos muzikos akademijos Klaipėdos menų fakulteto dėstytojai ir studentai. Taip pat bendradarbiaujama buvo su Dailininkų ir Rašytojų sąjungomis, įvairiais atlikėjais, muzikos mokyklomis, Balsio menų gimnazija, Klaipėdos kolegija ir kt. Nuolat vykdavo klasikinės ir džiazo muzikos renginiai, koncertai, parodų atidarymai, jubiliejiniai vakarai, didžiųjų švenčių minėjimai.

Skyrius, ypatingai vedėja V. Narijauskienė, buvo vieni iš kasmetinio akvarelistės Renatės Lūšies tarptautinio akvarelės plenero organizatorių.

Muzikos skyriaus darbuotojos. Pirmoji iš dešinės Vida Narijauskienė, Janina Skuodienė, Vida Stonytė, neatpažinta. Apie 1986 m. Bernardo Aleknavičiaus nuotr.

Muzikos skyrius šalia savo pagrindinių funkcijų daug prisidėjo prie miesto bendrakultūrinės veiklos. 1995 m. rugsėjį jo patalpose savo veiklą pratęsė klubas „Židinys“, vienijantis įvairių pomėgių žmones, dirbusius ir dirbančius kultūrinį darbą, besidominčius miesto kultūros gyvenimu. „Židinys“ muzikinius literatūrinius renginius dažniausiai organizavo ne tik savo nariams, bet ir miesto visuomenei. Klubo vakaronėse būdavo pagerbiami kultūrai nusipelnę žmonės. Klubui ilgai vadovavo Ignas Ruginis.

Kito skyriuje veikiančio klubo „Vytautai“ siekis – išsaugoti Lietuvos istorinę atmintį, atkurti jos etnografinius ir istorinius pavadinimus, ugdyti patriotiškumą. Klubui ilgus metus vadovavo muzikas Vytautas Blūšius.

Nuo 2004 m. vyko intensyvi kompiuterizacija ir buvo pradėta diegti bei naudoti LIBIS sistema.

2008 m. Muzikos skyrius vėl pakeitė savo dislokaciją ir šį kartą persikėlė į Herkaus Manto g. 9A, buvusią bibliotekos Periodikos skaityklą, naujai suremontuotą ir specialiai pritaikytą muzikinės kultūros sklaidai.

Muzikos skyriaus skaitykloje. Romanos Pranckevičienės nuotr.

2011 m. skyriui vadovauti pradėjo Raimonda Griciūtė.

Skyriaus vadovo pasikeitimas (buvusi vedėja Vida Narijauskienė 2011 m. išėjo į pensiją, konkurso būdu skyriaus vedėja buvo pasirinkta Raimonda Griciūtė) teikė nemažai vilčių, kad stringantis teikiamų paslaugų kokybės vežimas bus pagaliau išjudintas. Bet, deja, ypatingų pasikeitimų neatnešė, toliau buvo vegetuojama, nors naujoji skyriaus vadovė nestokojo gerų norų bei originalių sumanymų. Skaičiavimai parodė, kad vieno skaitytojo aptarnavimas šiame skyriuje pernelyg brangiai kainuoja. Nors tuomet jau buvo 4 su puse etato, tačiau lankytojų ir skaitytojų skaičius nuolat mažėjo, kontaktai su miesto muzikinėmis institucijomis buvo silpni – muzikos pasaulio dalyvių poreikiai prasilenkė su skyriaus galimybėmis, nors jaukioje skaitykloje vykdavo muzikiniai ir kultūrinio pobūdžio renginiai, parodų atidarymai. Be subjektyvių priežasčių, kurios tokiai situacijai susidaryti nebuvo lemiamos, veikė force majeure, kurio nugalėti niekam nepavyko. Pirmiausia – pasenęs ir vartotojams nebeaktualus, dėl menkų lėšų vangiai aktualiais naujiniais papildomas fondas (natos, pasirodo, nepigi prekė), pasenęs vinilinių plokštelių fondas (dar nebuvo atėjusi mada grįžti prie vinilų), neribotos interneto galimybės prieiti prie informacijos bei muzikinių įrašų (nepaskutinėje vietoje ir nevaržomos piratavimo galimybės), negelbėjo nė bandymai fondą papildyti meno albumais bei vaizdo kasetėmis su filmais. Galiausiai nereikia užmiršti, jog visos muzikinės krypties institucijos turi savo parankines bibliotekas.

Ir štai: Muzikos skyrius su puikia infrastruktūra, su ilgametėmis patyrusiomis darbuotojomis bei jauna, iniciatyvia, kalnus nuversti pasirengusia vedėja atsiduria muzikinio vyksmo šalikelėje. Teko griebtis radikalių reformų.

Akivaizdžiai matome, jog veiklos sąlygų pagerinimas nepaveikė rodiklių, aiman, jie sparčiai ėmė mažėti. Buvo susirūpinta skyriaus ateitimi, kuriami scenarijai, galintys pagyvinti veiklą, suburta darbo grupė, kuri pasiūlė radikalias priemones: Muzikos skyrius aptarnaus skaitytojus iki 2017 m. kovo 31 d., nuo 2017 m. balandžio 3 d. skyrius uždaromas, fondas iki 2017 m. gegužės 2 d. perkeliamas į suaugusiųjų abonementą (antrą aukštą). Perkėlus Muzikos skyriaus fondą į pagrindinį pastatą, skaitytojai pradedami aptarnauti nuo 2017 m. gegužės 2 d. Nupirktas naujas elektroninis pianinas, kuriuo noriai naudojasi muzikos fondo lankytojai.

Muzikos skyriaus patalpose buvo nuspręsta įrengti Edukacinę erdvę. Tų pačių metų rugsėjo pabaigoje ji pradėjo veikti.

Edukacinės erdvės atidarymo akimirkos. Martyno Vainoriaus nuotr.

Tai – bibliotekos poskyris, rengiantis ir įgyvendinantis edukacinius užsiėmimus bei programas, inicijuojantis ir bendradarbiaujantis Lietuvos ir tarptautiniuose projektuose, organizuojantis kūrybines dirbtuves, mokymus ir informacinius renginius moksleiviams, šeimoms, jaunimui ir suaugusiesiems. Tikslas – suteikti tobulėjimo galimybes kiekvienam visuomenės nariui.

Daugelis paslaugų  nemokamos. Daugiausiai dėmesio skiriama kūrybiškumo, skaitmeninio ir medijų raštingumo, kultūros edukacijos bei
ekologijos sritims. Bendradarbiaujant su spaustuve „Druka“, įkurta „mini“ spaustuvė, kurioje lankytojai gali susipažinti ir išbandyti senosiose spaustuvėse naudotą įrangą ir priemones – senąjį spaudos presą, literas, rankinius spaudos presus ir priemones popieriui gaminti.

Populiariausi edukaciniai užsiėmimai:

• Knygos pažinimo dirbtuvės: popieriaus gamyba

• Knygos pažinimo dirbtuvės: knygos sandara ir įrišimas

• Herbas mano klasei

• Žodžių mūšis

• Robotika

Moksleivių grupės, naudodamos Kultūros paso sistemą, Edukacinėje erdvėje dalyvauja šiuose užsiėmimuose: „Knygų įrišimo dirbtuvės: vieno taško istorija“, „Spaustuvės detektyvas: Gutenbergo kodas“.

Be to, čia erdvioje 15 darbo vietų mokymų klasėje vyksta skaitmeninio ir medijų raštingumo mokymai, veikia siuvimo kampelis, organizuojami renginiai, nuomojamos patalpos mokymams ir kitokiems renginiams.

Nuo įsteigimo čia darbuojasi Viktorija Žilinskaitė, jai talkina Darina Detoli bei Marius Apulskis.


    2021-04-18

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt