Artėjant vasaros sezonui, Klaipėdos politikai susirūpino miesto viešaisiais tualetais. Problema ypač aktuali tapo dėl vis pratęsiamo karantino, kai daugelis valdiškų įstaigų, į kurių tualetus žmonės galėdavo užeiti, lankytojų nepriima, o ketvirtadienį duris atvėrė tik viena kita lauko kavinė.

Patekti į prie šiaurinio molo esančius tualetus buvo praktiškai neįmanoma dėl užstatytų atliekų konteinerių.

Pastatys Kruizinių laivų terminale

„Atsižvelgiant į tai, kad koronaviruso pandemijos metu žmonės daug daugiau laiko praleidžia mieste (lauke), o maitinimo įstaigos bei biudžetinės įstaigos nedirba, atsirado nemaža problema miestiečiams ir miesto svečiams dėl pasinaudojimo viešaisiais tualetais. Klaipėdos mieste yra 59 viešieji tualetai, tačiau miesto centrinėje dalyje yra pakankamai ribotas jų skaičius, iš kurių nemaža dalis neveikia. Asmeniškai balandžio pirmąją savaitę buvau nuvykusi prie trijų viešųjų tualetų, deja, nė vienas iš jų neveikė“, – teigė Klaipėdos miesto tarybos narė Lina Skrupskelienė, kurios prašymu viešųjų tualetų aktualijos ketvirtadienį buvo aptartos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdyje.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė pateikė informaciją, jog mieste yra pastatyti 59 biotualetai, tiesa, net 20 jų stovi galinėse autobusų stotelėse. Mieste taip pat yra įrengti du automatiniai-konteineriniai tualetai, keturi dviviečiai konteineriniai tualetai, kurių vienas neeksploatuojamas, Smiltynėje vis dar veikia trys lauko tualetai, o miestiečių patogumui Klaipėdoje atsirado ir naujovė – reklaminės kolonos su viešojo-automatinio tualeto funkcija. Tokie naujieji tualetai yra Karslkronos aikštėje, skvere prie „Meridiano“ ir Liepų gatvėje, ties sankryža su Manto gatve.

„Dar labai norėtume kokybišką tualetą pastatyti Kruizinių laivų terminale. Truputėlį stringa procedūros, bet pirkimas jau vyksta. Jei viskas laimingai pasibaigs, tai antrą pusmetį tualetas jau bus įrengtas. Šiemet tikslas yra pastatyti vieną konteinerį tualetą Smiltynėje, Smiltynės g. 31. Taip pat Smiltynėje šiemet norime atsivesti inžinerinius tinklus, kad kitais metais galėtume pastatyti tris konteinerinius tualetus. Dabar mūsų prioritetas susitvarkyti su tualetais prie paplūdimių, o tada grįšime į miestą. Matome, kad labai reikia tualeto Taikos prospekte“, – kalbėjo I. Šakalienė.

Skriaudžia persekiotojas

L. Skrupskelienė pabrėžė, kad problema, matyt, yra ne tai, jog tualetų yra per mažai, o jų išdėstymo schema, informacijos trūkumas ir tai, kad ne visi tualetai veikia.

„Bendras įspūdis toks, kad labiau rūpinamės autobusų vairuotojais, o ne klaipėdiečiais, nes kone pusė biotualetų pastatyta galinėse autobusų stotelėse. Bet aš šį klausimą  iškėliau dėl to, kad pati asmeniškai patyriau, jog problema egzistuoja, Nutiko taip, kad ėjau iki savivaldybės ir prispyrė reikalas. Tas reklaminėje kolonoje įrengtas tualetas Liepų gatvėje neveikė, tada nukulniavau iki Skulptūrų parko ir ten konteinerinis tualetas buvo neveikiantis. Tiesa, šalia šalia buvo biotualetas. Ir galiausiai slogų įspūdį paliko prie šiaurinio molo esantys biotualetai. Tas, kuris skirtas neįgaliesiems, numestas taip, kad į jį neįmanoma patekti. Tualetai dar ir užstatyti atliekų konteineriais. Žodžiu, vaizdas tikrai kraupus. Ar tikrai taip negerbiame klaipėdiečių?“ – klausė L. Skrupskelienė.

I. Šakalienė tvirtino, jog problema dėl tualetų prie molo užstatymo konteineriais jau išspręsta.  Konteinerinis tualetas, anot jos, galėjo būti neveikiantis, nes jie dažnai tampa vandalų aukomis.

„Su tuo tualetu prie Skulptūrų parko, tai tikrai turime kažkokį persekiotoją, kuris nuolat išplėšia monetų kaupyklę. Kovą ji buvo išplėšta net tris kartus, o tada reikia remontuoti. Rašome ir policijai pareiškimus, bet tyrimas nutraukiamas, nes patirta žala yra per maža“, – aiškino I. Šakalienė.

L. Skrupskelienė svarstė, jog galbūt konteinerinius tualetus reikėtų padaryti nemokamus – nebūtų surinktų pinigų, nekiltų pagunda jų plėšti. Tačiau Miesto tvarkymo skyriaus vedėja patikino, kad jei tualetai būtų nemokami, juose apsigyventų benamiai ir jais niekas negalėtų naudotis.

„Bet negali būti taip, kad dėl vieno ar kelių piktybiškų žmonių kenčia visi klaipėdiečiai. Reikia ieškoti sprendimų“, – ragino L. Skrupskelienė.

I. Šakalienė tvirtino, jog pirkimo sąlygose įsigyti naują tualetą Kruizinių laivų terminale įrašyta, kad jame turi būti galimybė atsiskaityti banko kortele.

„Kai tualetą nusipirksime, įsivertinsime, gal visame mieste bus tikslinga įdiegti tokią atsiskaitymo sistemą“, – teigė Miesto tvarkymo skyriaus vedėja.

Siūlė skatinti kavines

Ji pateikė skaičius, jog viešųjų tualetų priežiūra miesto biudžetui kasmet kainuoja apie 150 tūkst. eurų. Į šią sumą įskaičiuota ir per renginius naudojamų biotualetų nuoma. Tuo tarpu iš mokamų tualetų surenkama suma siekia vos apie 2 tūkst. eurų.

Politikams taip pat pateikta informacija, jog tik dvi senamiestyje veikiančios verslo įstaigos lankytojams leidžia nemokamai naudotis tualetais, o už tai iš savivaldybės gauna nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą. Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai svarstė, jog senamiesčio verslininkus reikėtų skatinti aktyviau naudotis lengvata ir atverti savo įstaigų tualetus lankytojams.

„Žmogus neturi jaustis prašytojo vaidmenyje. Ant kavinių durų turi būti lipdukai, informuojantys, kad čia galima užsukti pasinaudoti tualetu. Žinoma, tokiam verslui turi būti atlyginta kažkokiomis lengvatomis“, – įsitikinusi buvo L. Skrupskelienė.

„Jau seniai galioja taisyklė, kad jei nori įvertinti šeimininkus, užeik į jų sanitarinį mazgą. Tai ir viešieji tualetai reprezentuoja miestą. Kai nebuvo koronaviruso, veikė kavinės, viskas buvo paprasčiau. Dabar turėjome sudėtingesnę situaciją ir patys pamatėme, kad mūsų pačių infrastruktūrą nėra išplėtota labai gausiai. Todėl reikia spręsti šį klausimą – galvoti apie tualetų plėtrą, informacijos apie jų vietas viešinimą. Net ir būdamas gyventoju sunkiai surasi vietą, į kurią galima užbėgti, o turistui dar sudėtingiau. Todėl turi būti kažkoks žemėlapis, mobilioji programėlė. Jei pamažu pradėsime kurti programą, kaip įtraukti verslą, kaip informuoti gyventojus ir turistus, tai tada požiūris į šį jautrų klausimą bus tinkamas“, – kalbėjo komiteto narė Elida Mantulova.

I. Šakalienė tvirtino, kad toks pasiūlymas tikrai yra vertas dėmesio.

„Realiai pritariu viskam, ką pasakėte. Vienintelis dalykas, su kuo nesutikčiau, kad automatiniai tualetai būtų nemokami. 30 centų nėra ta kaina, kurios turėtų būti gaila“, – pabrėžė Miesto tvarkymo skyriaus vedėja.