Pirmos instancijos teismas pirmadienį iš dalies patenkino antstolės prašymą ir nurodė nugriauti tarp Kultūros fabriko ir Bangų gatvėje esančio daugiabučio stovinčią tvorą.

Naujoji uostamiesčio savivaldybė valdomos VšĮ „Klaipėda ID“ vadovė Eglė Songailienė, išvengusi finansinės baudos už tai, kad iki šiol nenugriovė šios tvoros, sako, jog dar bus rimtai apsvarstyta, ar tęsti bylinėjimąsi, ar visgi sutikti, kad tvora, kurios reikia ir įstaigai, ir daugiabučio gyventojams, būtų nugriauta.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Nori, kad stovėtų, bet…

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai išnagrinėjo bylą, kurioje antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė prašė leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI) nugriauti minėtąją tvorą, kuri laikoma savavališka statyba, ir skirti „Klaipėda ID“ vadovei baudą valstybės naudai iki 300 eurų už kiekvieną nurodymo neįvykdymo dieną.

Bylos duomenimis, savavališkos statybos aktas buvo surašytas dar 2018 m. liepą. Jame nurodyta nugriauti tvorą iki 2019-ųjų sausio, vėliau terminas pratęstas iki balandžio. Iki bylos perdavimo teismui buvo surašyti trys neįvykdymo aktai, nes „Klaipėda ID“ nugriovė tik 30,2 m tvoros, o 29,56 m tebestovi.

„Klaipėda ID“ teismui nurodė, kad su antstolės pozicija nesutinka, nes tvora dabar yra kaimynystėje esančiam daugiabučiui priskirtame sklype, valdomame UAB „SBTF“, o pastaroji turi leidimą statyti tokią tvorą ir sutinka, kad ji ir toliau čia stovėtų, nes statinys esą atitinka visus leidime nurodytus parametrus.

Akcentuota ir aplinkybė, kad tokia tvora buvo numatyta ir suprojektuota techniniame Kultūros fabriko statybos projekte, tačiau „dėl nežinomų priežasčių nebuvo įtraukta į statybą leidžiančio dokumento rodiklių sąrašą”. Pabrėžta, jog tvora yra būtina kaip garsą, triukšmą ir vibraciją izoliuojantis atitvaras, taip pat ji esą sutvirtina sklype esančios automobilių aikštelės grindinį, kuris yra aukščiau nei kaimynų žolės veja, tad nesutvirtintos automobilių aikštelės dangos trinkelės gali imti byrėti.

Įstaiga akcentavo ir aplinkybę, kad E. Songailienė direktorės pareigas pradėjo eiti tik šį sausį ir esą net objektyviai neturėjo nei laiko, nei galimybių įvykdyti privalomojo nurodymo reikalavimus.

Tačiau VTSPI atstovė teisme tikino, kad joks tvoros statybą leidžiantis dokumentas įstaigai nebuvo išduotas, o UAB „SBTF“ turimas leidimas  atraminės sienutės ir tvoros statymui esą nepanaikina „Klaipėda ID“ pareigos nugriauti savo tvorą. Nuo tokios pareigos, anot inspekcijos, neatleidžia ir daugiabučių namų savininkų bendrijos „Ravelino namai“ raštas, kuriame tvirtinama, jog dauguma jos narių sutinka, jog tvora liktų ir būtų įteisinta. Anot VTSPI, tvoros įteisinimas pagal byloje pateiktą projektą neįmanomas, nes esą neatitinka statinio vieta ir kiti duomenys.

Bylą išnagrinėjusi teisėja Justė Visakavičienė konstatavo, kad privalomasis nurodymas nugriauti tvorą turi būti įvykdytas, tačiau baudos skirti E. Songailienei nėra pagrindo, nes „Klaipėda ID“ ieškojo būdų įregistruoti statinį – ėmėsi aktyvių veiksmų bendradarbiaujant su gretimo sklypo valdytojais, į kurių teritoriją įsiterpė tvora. Tokia sankcija, anot teismo, neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų.

Tad teismas antstolės pareiškimą tenkino tik iš dalies – leido VTPSI nugriauti tvorą ir sutvarkyti statybvietę, išieškant visas patirtas išlaidas iš „Klaipėda ID“.

Toks sprendimas per septynias dienas dar gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui.

Kaip tvora tapo nelegali?

E. Songailienė „Atvirai Klaipėdai” teigė, jog dėl to, ar skųs sprendimą dar tarsis ir su advokatu, ir su įstaigos valdyba, nes reikia įsivertinti, kiek dar prireiktų energijos ir laiko.

„Kalba juk dar eina ir apie viešuosius pinigus. Reikia susiskaičiuoti, kas yra ekonomiškiau – ar bylinėtis toliau, ar griauti tvorą. Labai keista situacija, juolab kad kiek teko kalbėtis su gyventojais, jie nenorėtų, jog ta tvora būtų griaunama, nors mes tai tikrai galime gyventi be tos tvoros, tik kyla klausimas dėl šlaito, ar jis nenuslinks”, – sakė direktorė, pačią pirmą darbo dieną gavusi teismo šaukimą į šią bylą.

Pašnekovės teigimu, kaip ši tvora tapo nelegalia, ji vis išgirsta įvairių paaiškinimų.

„Gali būti, kad padarius kadastrinius matavimus dalis jos jau atsidūrė kitame sklype”, – sakė E. Songailienė.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Klaipėda ID” pirmtakei, Klaipėdos ekonominės plėtros agentūrai statybų metų vadovavusi Raimonda Masalskienė, dabar vadovaujanti Kultūros fabrikui, sakė, jog dėl tokia situacija susiklostė dėl projektuotų, statybininkų ir statybų prižiūrėtojų klaidų.

„Tvora buvo pastatyta šiek tiek nukrypus į kaimynų sklypą ir ėmė jiems trukdyti. Kaimynai apskundė mus Statybų inspekcijai, ji ir nurodė nugriauti, o dabar tos tvoros jau visiems reikia, bet šaukštai po pietų. Tai yra visiška žala visuomenei, per pandemiją dabar reikės iš viešų pinigų griauti tvorą”, –  sakė R. Masalskienė.

Buvusio tabako fabriko rekonstrukciją ir naujas statybas, kurių metu objektas buvo transformuotas į Kultūros fabriką, projektavusi architektė Ramunė Staševičiūtė tikino, jog tvora buvo visuose dokumentuose.

„Galėjo atsitikti taip, kad statybininkai įkišo pamatus į gretimą sklypą ir padarė ne taip, kaip buvo suprojektuota. Statybų eigoje su darbų vykdytoju buvo išsiaiškinta, kad tie pamatai niekam netrukdo. Visiems jau buvo gerai, bet inspekcija vis tiek nusprendė, kad reikia nugriauti ir iš naujo statyti. Absurdas kažkoks, juk tokiu atveju automobilių aikštelė atsiranda arčiau nei 10 metrų nuo gyventojų langų, tada gal jau namą reikės griauti?”, – sakė architektė.