Pastaruoju metu viešai nuskambėjo Kauno įvykiai pavadinti liūdnu Art Deko fronto vardu. Gindamas viešą interesą ir kultūros vertybes, architektas Audrys Karalius atsisėdo į teisiamųjų suolą. Bet tuo pačiu ir atskleidė mūsų Valstybės žaizdas teritorijų planavime, kultūros vertybių apsaugoje, statybos teisės aktuose, reglamentuose ir valstybės institucijų abuojumą.

Ėmęsis pilietinės iniciatyvos saugoti valstybės turtą – paveldą ateities kartoms, architektas dabar sėdi teisiamųjų suole ir kaltinamas Baudžiamuoju kodeksu. Tik ar tai atsitiktinumas? Ar ši bėda taikoma tik Kaunui ir jo gyventojui A. Karaliui?

Iliuzinė tvarka – tai kaip tas visiems atsibodęs, bet labai gajus virusas, jau senokai giliai prasiskverbęs ir dauginasi šioje didelių interesų/statybų sferoje. Tik klausimas, ar tai dera su demokratija ir gerovės valstybe visiems?

Gerbiamas ekscelencija Gitanai Nausėda, Teritorijų planavimo įstatymo pamatinė esmė – suderinti valstybės, verslo ir visuomenės interesus. Todėl prašau inicijuoti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą ir paklausti, ar praėjusi Vyriausybė nepažeidė pagrindinio šalies dokumento – Konstitucijos, savo veiksmais inicijuodama viename mieste rengti du atskirus Bendruosius planus (BP). Vieną – savo atskirą viršesnį uosto BP. Kitą, žemesnio lygmens – miesto BP. Nors teritorijų planavimo įstatymas formaliai tai leido, bet realiai tai nepagarba savo šalies piliečiams.

Valstybė viešai deklaruoja demokratiją, savivaldos teises, darnią, tvarią ir draugiškos aplinkos valstybės kūrimo sampratą, bet tuo pačiu prioritetą teikia tik abejotinai ekonominei gerovei – stambaus kapitalo grupėms.

Joms suteikiama teisė pasirengti „aukštesnio lygmens“ dokumentą – uosto BP, o Jūsų gimtojo miesto Klaipėdos gyventojams lieka tik prie jo prisiderinti pasirengus dar vieną, „žemesnio lygmens“ planavimo dokumentą – miesto BP. Tačiau tai jau nei demokratija, nei Jūsų deklaruojama gerovės valstybės idėja.

Gerbiama premjere Ingrida Šimonyte, Klaipėdos miestas ir uostas istoriškai visada buvo neatsiejamas vienas nuo kito. Nenormalu ir žalinga valstybei yra tai, kaip dabar procesai vyksta. Tačiau miestas ir uostas ir dabar privalo išmokti susitarti, nes formali procedūrinė teisė negimdo tiesos ir juo labiau tvarios ateities. Todėl prašau inicijuoti veiksmus ir Vyriausybei atšaukti uosto bendrojo plano tvirtinimą kaip nesuderinamą su Klaipėdos miesto žmonių lūkesčiais gyventi prie jūros ir marių, kvėpuoti tyru ir švariu oru, auginti sveikus vaikus ir turėti galimybę kurti savo miestą ir jo ateitį. Patvirtinus uosto BP ši galimybė tapo formali, bet ne reali ir todėl beprasmė.

Gerbiama Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, prašau inicijuoti planavimo, statybos procesus reglamentuojančių teisės aktų rimtą ir profesionalų auditą dėl aukščiau paminėtų argumentų. Tikslas – ateičiai sukurti vieningą, tvarią ir darnią planavimo ir statybos procesų teisinę aplinką visuomenei, verslui ir kitiems šio proceso dalyviams. Ją išdiskutavus ir rimtai aptarus, patvirtinti nors 10-čiai metų ir šių tvarkų kas mėnesį nekeisti.