Šiandien miesto valdančioji dauguma padidino rinkliavas už automobilių parkavimą.

Žiniasklaidoje ne kartą kalbėjome apie tai, kad Klaipėdos miesto valdančioji dauguma pateikė sprendimą miesto tarybai, siūlantį ženkliai  didinti parkavimo rinkliavas Klaipėdos mieste. Projektą pristatantys miesto vadovai teigia, kad toks parkavimo rinkliavų padidinimas leistų padidinti miesto biudžetą maždaug vienu milijonu eurų, o taip pat skatintų žmonių judumą dviračiais, parkuojami automobiliai netrukdytų praeiti pėstiesiems, važinėti dviračiais mieste, būtų galimybė pasinaudoti viešuoju transportu, mažėtų miesto transporto sukeliama tarša.

Visų pirma, nepriimtinai atrodo tai, kad rinkliavų padidinimas yra ženklus ir tai ruošiamasi daryti rimtos ekonominės krizės, sukeltos koronoviruso pandemijos, metu. Ar teko girdėti, kad sunkmečio laiku civilizuotos šalys apkrautų savo piliečius papildomais mokesčiais ar rinkliavomis? Teiginys, kad padidintos parkavimo rinkliavos leis surinkti į miesto biudžetą papildomą milijoną, nėra visiškai teisingas. Žmonės tokiais atvejais išlaidų vengia. Bet ar to milijono trūksta?

Kalbant apie miesto biudžetą, 2019 metais nebuvo panaudotas apie 31 milijonas, o 2020 metais – maždaug 20 milijonų eurų. Matematika paprasta – pinigų biudžete buvo daugiau, nei panaudota. Kaip sakė vienas klasikas – „Kisa, kam tau pinigai, jei neturi fantazijos kaip juos išleisti“? Tuo labiau, kad šiais metais miesto biudžete taip pat netrūksta pinigų.  Pirmą metų ketvirtį surinkta į miesto biudžetą apie 1,4 milijono eurų daugiau nei planuota.

Ar ženkliai apmokestintas parkavimas padidins judumą dviračiais? Labai džiugu matyti vis daugiau klaipėdiečių, minančių dviračio pedalus. Sutikite, šiam pomėgiui reiktų labiau sutvarkytos miesto infrastruktūros. Kas važiavote dviračiu senamiesčio gatvėmis, tikrai suprasite, ką noriu pasakyti. Ar su dviračiu galime važiuoti visais metų laikais, ar tikrai galėsime saugiai, nekliudant kitiems juos palikti prie kavinių, restoranų ar teatro?  Ir ar tikrai į teatrą važiuosime dviračiais? Ar šeima su keliais mažamečiais vaikais galės dviračiais pasiekti paplūdimio teritoriją, ar vis dėlto teks važiuoti automobiliu ir mokėti didesnes rinkliavas ekonominio sunkmečio laikotarpiu?

Mieste nėra viešojo transporto, kuris užtikrintų autobuso važiavimo dažnį kas penkias ar net dešimt minučių. Tokios viešojo transporto patogumo normos egzistuoja išsivysčiusiose Europos sąjungos valstybėse. Klaipėdos autobusuose nėra patogumų, skirtų pervežti dviratį. Pavyzdžiui, pablogėjus orui, o Klaipėdoje lietus gana dažnas svečias.

Raginimas palikti nuosavą automobilį ir važiuoti viešuoju transportu kelia nemažai abejonių ypač pandemijos laikotarpiu. Kas teiktų pirmenybę kelionei autobusu, kuriame keliauja didelės žmonių grupės, ir vežti savo vaikus vėžimėliuose? Beje, ir ekologine prasme viešajam transportui dar reikia stipriai pasistengti, kad tapti tikrai švariu aplinkai.

Čia kyla klausimas, kaip yra vertinamas parkuojamo automobilio poveikis ekologijai? Rinkliavų didinimo iniciatoriai į šį klausimą neatsakė. Remiantis tokia logika, gal reiktų apmokestinti ir didžiųjų prekybos centrų parkavimo zonas? Jei ne tik kalbėti, bet ir siekti iš tikrųjų ekologiškos Klaipėdos, tai miesto tvarkymo skyriui tektų pradėti rūpintis visų pirma gatvių valymu nuo vis dar likusio iš po žiemos purvo. Mūsų miesto gatvių pakraščiuose kaupiasi purvas, kuriame  gyvena gana platus elementų sąrašas iš Mendelejevo lentelės, o jam apsigyventi ant miestiečių plaučių užduotis nesunki. Reiktų ne penkis metus vis diskutuoti apie intelektualių sankryžų įrengimą, o imti vieną kartą ir įrengti. Egzistuojanti miesto gatvėse „raudonojo šviesoforo“ banga (prieš sankryžą įsijungia raudonas signalas) padaro daug didesnę žalą ir jos jokiu būdu negali lyginti su priparkuoto automobilio poveikiu.

Jau kelios miesto valdžios vis giriasi iniciatyvomis „atgaivinti“ senamiestį. Miesto senamiestyje padidinus parkavimo rinkliavas tikrai nepritrauksim žmonių, o priešingai – jų bus dar mažiau.

Dar š.m. vasario mėnesį mums buvo teigiama, kad rinkliavų didinimo projektas yra suderintas su visuomene. Akivaizdu, kad ne. Šiam projektui nepritarė Klaipėdos seniūnaičių sueiga, tai yra asmenys, atstovaujantys didelei miesto visuomenės daliai. Šiam projektui nepritarė ir pramonės atstovai.

Savivaldybės administracija negirdėjo sakomų pastabų rinkliavų kėlimo klausimu miesto komitetuose iš opozicijoje esančių tarybos narių bei svarstyti šį klausimą metų gale.

Tikėjimas šiandien tuo, kad pradėsim ieškoti kompleksinių sprendimų kaip išspręsti mieste esančias parkavimo problemas, kad ne atbaidyti, o pritraukti klaipėdiečius ir miesto svečius lankytis senamiesčio zonose, mėgautis pasivaikščiojamais Dangės upės pakrante ar Jono kalnelyje, miesto simbolio – Meridiano vaizdais, kavinių siūloma kava ar nuo uosto Šiaurinio molo regimais saulėlydžiais, buvo nubrauktas valdančiosios daugumos balsais.

Ši situacija nėra vien tik eilinis mokesčių pakėlimas pandemijos ir ekonominio nuosmukio metu. Ji labai gerai atspindi šiandien valdančios konservatorių ir Vytauto Grubliausko komandų požiūrį į žmogų, į klaipėdietį.