Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas ketvirtadienį vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje jau galėjo įsitikinti, ką reiškia būti mažumos meru. Jo bendražygiais iki šiol buvę politikai nepritarė Klaipėdos rajono mero ataskaitai už 2020 metus. Dar skaudesnis smūgis suduotas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriui Artūrui Bogdanovui.  

Klaipėdos rajono vadovas B. Markauskas tapo mažumos meru.

Kaltino skaldymu ir valdymu

„Atvira Klaipėda“ jau rašė, kad balandžio 13 dieną Klaipėdos rajone Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, Lietuvos socialdemokratų partija ir Lietuvos socialdemokratų darbo partija pasirašė koalicijos sutartį ir suformavo naują valdančiąją daugumą, kurioje yra 15 iš 27 rajono tarybos narių. Tai reiškia, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai priklausantis meras B. Markauskas tapo mažumos atstovu.

Nuo šios kadencijos pradžios iki balandžio vidurio Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos valdančiąją daugumą sudarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio frakcijos ir visuomeninio rinkimų komiteto „Bendrai geriau“ tarybos narių grupė.

Naujoji valdančioji dauguma Klaipėdos rajono merui jau ketvirtadienį vykusiame miesto tarybos posėdyje įrodė, kad jis tapo mažumo meru. Tiek liberalai, tiek konservatoriai nepalaikė B. Markausko pateiktos ataskaitos už praėjusius metus, nors meras ir akcentavo, kad nuopelnus už visus sėkmingus darbus turi priimti visi tarybos nariai.

„Mes, Liberalų sąjūdžio frakcija, prisiimame visą atsakomybę už tarybos sprendimus. Kai kurie pavyko, kai kurie – ne. Dėkoju už darbą, bet susiklosčiusi situacija, kai meras paėmė ir sumažino vicemero (mero pavaduotojos liberalės Audronės Balnionienės – V. S.) kuruojamas sritis ir paliko tik viešąją tvarką, civilinę saugą, yra pasityčiojimas ir pareigybės, ir iš žmogaus. Todėl ataskaitai negalėsiu pritarti“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas savivaldybės taryboje Nerijus Galvanauskas.

Opozicijos atstovas Sigitas Karbauskas tokį mero žingsnį sveikino, nes „A. Balnionienė yra tas žmogus, kuris labiausiai neišlaikė egzamino valdžia“.

Konservatorių frakcijos vadovas savivaldybės taryboje Alfredas Šiaulys tvirtino, kad valdančioji dauguma pernai dirbo gerai, o meras elgėsi neteisingai. „Mes stengėmės, kad visi sprendimo projektai būtų patikrinti, balsavome, stengėmės, kad visur būtų pritarta ir būtų viskas teisinga. Tai mes per metus daug dirbome. Kalbant apie mero ataskaitą, meras yra jungianti dalis, jis turi jungti tarybą, visus narius. O mes visus metus turime tokį kaip skaldymą ir valdymą. Meras turi didžiulę komandą, kokios visoje respublikoje ne kiekvienas meras turi. Turėdamas tokią komandą , meras galėjo dirbti su visais tarybos nariais, visomis partijomis be jokių kivirčų. O meras visus metus lakstė po laukus kaip Don Kichotas ieškodamas vėjo malūnų. Jis skaldė kitas partijas, tad manau, kad elgėsi neteisingai. Todėl siūlau balsuoti prieš ataskaitą ar susilaikyti“, – ragino A. Šiaulys.

Posėdyje dalyvavo 26 Klaipėdos rajono tarybos nariai, iš kurių 18, balsuodami už mero ataskaitą, susilaikė, o tik aštuoni jai pritarė. Vadinasi, pateiktai B. Markausko ataskaitai nebuvo pritarta.

„Man visą gyvenimą, o gyvenu jau ilgai, buvo sakoma, kad susilaikymas yra dorybė. Šitame susilaikyme aš jokios dorybės nemačiau, daugumos susilaikiusių politikų akys yra nuleistos“, – po balsavimo replikavo frakcijos „Bendra“ pirmininkas Vaclovas Macijauskas.  

S. Karbauskas merui linkėjo ateityje pasirinkti žmones, kurie neįsmeigs peilio į nugarą.

Nepatiko atostogų laikas

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Artūras Bogdanovas, kuris ketvirtadienį vykusiame posėdyje pateikė savo ataskaitą už praėjusius metus, sulaukė dar daugiau kritikos ir skaudesnio kirčio.

Klaipėdos rajono taryba penktadienį spręs, ar iš pareigų atleisti A. Bogdanovą. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Praėjusių metų pradžioje, kai vyko savivaldybės administracijos reforma, direktorius suderino pareigybių sąrašus, nustatė, kurie žmonės bus atleidžiami ir išvyko atostogauti. Atleidimo lapelius turėjo pasirašyti administracijos direktoriaus pavaduotojas. Ar tai gero vadovo pavyzdys? Vertinu tik direktorių, ne administraciją. Jei administracija šiandien  slaptai balsuotų dėl pasitikėjimo direktoriumi, jis daugumos pasitikėjimo balsų negautų. Todėl negaliu pritarti ataskaitai“, – tvirtino N. Galvanauskas.

Savivaldybės tarybos narė, dabar jau buvusios valdančiosios daugumos atstovė Loreta Motuzienė kolegoms siūlė nepolitizuoti direktoriaus ataskaitos. „Išklausius ataskaitą, akivaizdu, kad administracija dirba sklandžiai, ir tai ne tik vadovo, bet visos komandos susiklausymas ir nuopelnas. Kaip jaustis darbuotojams, kai jiems pasakoma, kad blogai dirbote, nes mums nepatinka direktorius. Tai nepadoru“, – ataskaitai pritarti ragino L. Motuzienė.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus A. Bogdanovo ataskaitą palaikė tik aštuoni politikai, 15 balsavo prieš, o trys susilaikė.

Vyks neeilinis posėdis

Penktadienį vyks neeilinis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdis. Naujosios valdančiosios daugumos iniciatyva jame bus svarstomas klausimas dėl A. Bogdanovo ir vicemerės, priklausančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, Violetos Riaukienės atleidimo.

Pats B. Markauskas teiks sprendimo projektus iš pareigų atleisti savo pavaduotoją liberalę Audronę Balnionienę ir administracijos direktoriaus pavaduotoją liberalą Justą Ruškį. 

Balandžio 13 d. pasirašytoje Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos koalicijos sutartyje numatyta, jog į vicemerės postą bus siūloma Lietuvos socialdemokratų partijos narė Ligita Liutikienė. Administracijos direktoriaus pareigoms teikiama dabar administracijos direktoriaus pavaduotoju dirbančio J. Ruškio kandidatūra, nauju pavaduotoju siūlomas Socialdemokratų darbo partijos narys Česlovas Banevičius.

Koalicijos partneriai taip pat susitarė, kad konservatoriai toliau siūlo Rasai Petrauskienei eiti direktoriaus pavaduotojos pareigas bei teikia mero patarėjo kandidatūrą, o Liberalų sąjūdis teikia A. Balnionienės kandidatūrą į vicemero pareigas. Taip pat liberalai ir konservatoriai pagal susitarimą teikia po dvi Tarybos komitetų pirmininkų kandidatūras.