Klaipėdos miesto taryboje buvo parkavimo rinkliava buvo įvesta beveik pusei miesto nuo Malūnininkų gatvės Sportininkų rajone iki Kauno gatvės. Iš viso mokama zona automobiliams sudarys apie 558 ha miesto teritorijos. Gyventojai dar net nežino, kad nuo kitų metų sausio 1 dienos ryto prabus jau automobilius apmokestinamoje zonoje.
Parkavimo zona nuo 2021 metų naujai įvedama gyvenamuosiuose kvartaluose Malūnininkų g. (dalyje), Sportininkų g., Viršutinė g., Beržų g., Gulbių g., Smilties ir Pylimo g. , Švyturio g., Stadiono g., Įgulos g., Miško g., Parko g., Minijos g. (dalyje), Jurginų g., Birutės g., Bijūnų g., Rumpiškės g., Ryšininkų g., Paryžiaus Komunos g., Šilutės pl. (dalyje), Taikos pr. (dalyje iki Kauno g.), Birutės g., Rūtų g., Jurginų g., Šermukšnių g., Alyvų g., Lelijų g., Gėlių g., Lakštučių g., Kuosų g., Balandžių g., Agluonos g., Kauno g.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Pagal rinkliavos taisykles nuo 2022 metų sausio gyventojai norėdami statyti automobilį šalia savo namų, turės gauti leidimą, susimokėti 10 eur. mokestį už vieną automobilį, už antrąjį 72 Eur. Verslo įmonės, už pirmą verslo leidimą transporto priemonei turės mokėti 30 eurų, už antrą leidimą – 120. Tokios rinkliavos naujienos gyventojams ir verslui.
Dabar apie politiką. Vietos savivaldos įstatymas nustato principus, kurie yra privalomi visoms Lietuvos savivaldybėms. Veiklos skaidrumas – savivaldybės institucijų ir kitų viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma. Deja, klausimų dėl rinkliavos zonos praplėtimo buvo labai daug, nenorėjo į juos atsakinėti nei Transporto skyrius nei labiausiai už sprendimą kovojęs Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.
Klaipėdos verslo bendruomenė per įvairiais asociacijas kreipėsi į merą, tarybos narius, kad nebūtų priimtas sprendimas, nes esama pandeminė situacija yra ypač nepalanki kainų didinimui. Tačiau pozicija buvo tokia, kad kaip žirniai krito atgal kaip atsimušę į mūrinę sieną, visi argumentai buvo negirdimi ir paneigiami.
Kaip niekad šį kartą nevyko nei frakcijų seniūnų pasitarimas šiuo klausimu, kaip dažniausiai svarbiausiais miesto klausimas būdavo. Stebina didžiausių Klaipėdos miesto tarybos frakcijų Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pozicijų nebuvimas. Nepasirodė nei vienas straipsnis prieš miesto tarybos posėdį apie tai, kokia yra frakcijos ar atskirų politikų pozicija. Manytina, kad balsai buvo suskaičiuoti verslo sandorių principu: „aš tau, tu man”. Šį kartą buvo „po stalu“ susitarta, kad sprendimą stumsime bet kokia kaina, o vėliau piaro kompanijos sudėlios tekstus, kurie bus paviešinti, „koks aš geras, o kiti blogi“, tai turėtų patraukti rinkėjų širdis.
Buvo ir tokių, kurie nesudalyvavo posėdyje, matyt tikėdamiesi, kad balso nebuvimas, išgelbės politinę reputaciją.
Daugelio politikų ilgametė patirtis valstybinėse institucijose ir įmonėse, stambaus verslo vystymas tikrai sąlygoja įvairių metodų ir susitarimų patirtį, juo labiau valstybinių ir tarptautinių verslo reikalų išmanymą. Nereikia čia klaidinti visuomenės, kad svarbiausiais miestui klausimais einama nesusiskaičiavus balsų. Pasitariama, kam reputacija politinė mažiausiai rūpi, tas ir aukojamas.
Tai reiškia, kad norima stambaus verslo principais parklupdyti Klaipėdos miesto bendruomenės interesus. Kitaip sakant, du Valstiečių žaliųjų sąjungos frakcijos nariai pritarė parkavimo rinkliavai, ir tai sandoris už praeitį ir į ateitį.
O dabar apie argumentus ir šalia esančią patirtį.
Jau pasikartosiu, kad Klaipėdos miesto savivaldybė iš Europos Sąjungos gavo 5 mln. Eur kompleksiniam daugiabučių kiemų sutvarkymui, pagal kurią įrengiamos 446 parkavimo vietos Rumpiškės, Kauno gatvių kvartaluose. Ši teritorija kaip tik patenka naująją parkavimo apmokestinamąją zoną. Pagal šią priemonę, šios investicijos negali būti naudojamos siekiant gauti ekonominę naudą. Taigi, visos 446 parkavimo vietos negali būti apmokestintos.
Suprantu, kad nenorima girdėti argumentų, tačiau šalia esančios Klaipėdos rajono savivaldybės pavyzdys parodė, kad už Europos Sąjungos lėšas įrengtos parkavimo vietos laisvoje valstybinėje žemėje, negali būti apmokestinamos rinkliava. Kai šia situacija susidomėjo Nacionalinė
žemės tarnyba, išsiaiškinusi, kad Pajūrio regioninio parko direkcijos patikėjimo teise valdomame valstybiname sklype Klaipėdos rajono savivaldybė nustatė rinkliavą, teko parkomatus nuimti ir rinkliavos neberinkti.
Centrinė projektų valdymo agentūra ypatingai griežtai prižiūri Europos Sąjungos lėšų panaudojimo teisėtumą. Lietuva yra viena geriausiai ES lėšų panaudojimą kontroliuojančių valstybių, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus komentaras, apie tai, kad nereikės grąžinti Europos Sąjungos lėšų už parkavimo aikštelių apmokestinimą, parodo visišką Europos Sąjungos finansuojamų projektų taisyklių neišmanymą.
Parkavimas – yra ekonominė veikla, iš kurios gaunamos pajamos, todėl lieka atviras klausimas kiek ir kada reikės grąžinti Klaipėdos miesto savivaldybei lėšų už parkavimo rinkliavos zonos išplėtimą ten, kur buvo panaudotos Europos Sąjungos lėšos net penkerius metus.
speju, kad i jusu klausima yra imanomas atsakymas – „nei kiek ir niekada”. Na bent jau tokio atsakymo as tikiuosi.