Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime narė klaipėdietė Ligita Girskienė kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, prašydama ištirti, ar aplinkos ministras ir Seimo narys Simonas Gentvilas, nedeklaruodamas ryšių su fiziniais ir juridiniais asmenimis, nesupainiojo viešų ir privačių interesų bei nepažeidė politikų etikos principų. Kaip teigiama kreipimesi, S. Gentvilas nedeklaravo verslo sandorių ir galimai nuslėpė tam tikrus savo biografijos faktus.

Nurodoma, kad S. Gentvilas, pats būdamas miško savininku, aktyviai dalyvauja Nacionalinio miškų susitarimo procese. Inicijuodamas Statybos, Architektūros įstatymų straipsnių pakeitimus, jis esą nedeklaravo nekilnojamojo turto įsigijimo ir statybos darbų sandorių, taip pat – kad jo sutuoktinė dalyvauja Lietuvos architektų sąjungos bei kitų organizacijų valdymo organų veikloje. Be to, jis galimai nuslėpė, jog kreipdamasis į teismą kaip Seimo narys dėl ankstesnės kadencijos ministrų įsakymų teisėtumo teisminių dokumentų rengimui bei atstovavimui teismo procese pasitelkė privačių advokatų pagalbą.

„Šių metų balandžio 15 d. į viešumą iškilo faktas, kad ministro S. Gentvilo Melnragėje, Klaipėdos m. statomame name įvyko nelaimingas atsitikimas. Pažymėtina, kad S. Gentvilas savo deklaracijose nėra pateikęs sklypo Melnragėje (500 m. iki jūros) įsigijimo sandorio. Taip pat nėra deklaravęs kokiomis lėšomis vykdomos namo statybos – paskolos, dovanos ar pan.“, – cituojama Seimo narė klaipėdietė L. Girskienė.

Be to, 2021 m. balandžio 2 d. spaudoje buvo išplatintas S. Gentvilo pranešimas, kuriame jis teigė, kad išorinio uosto, kuris yra numatytas Melnragėje, Klaipėdoje nebus bent dešimtmetį. Paaiškėjo, kad aplinkos ministras pats statosi namą Melnragėje, kur ir buvo numatyta išorinio uosto statyba.  

Pranešime teigiama, jog esą ne mažiau svarbi aplinkybė, kad S. Gentvilas sublokuotą namą statosi su šeimos draugu Algirdu Sabaliausku, kuris yra ministro ir jo žmonos verslo partneris, įmonių UAB „Baltijos technologijų institutas“ bei UAB „Baltic talents“ bendrasavininkas ir vienos iš jų direktorius. Taip pat – Lietuvos liberalų sąjūdžio Klaipėdos skyriaus narys, asociacijos „Tvarių bendruomeninių projektų vystymas“, MB „Svencelės bendruomenė“ ir dar kelių visuomeninių organizacijų, galimai valdančių jėgos aitvarų kaitavimo sporto mokyklas bei kempingą Svencelėje, Klaipėdos rajone, steigėjas bei narys. A. Sabaliauskas iki 2020 m. pradžios buvo VšĮ „Klaipėda atvirai”, valdančios interneto dienraštį atviraklaipeda.lt, dalininkas.

Pareiškime minimas ir ministro žmonos verslo bendrasavininkis Nerijus Pačėsa, kuris yra ilgametis ISM universiteto rektorius, šiuo metu vadovaujantis savo įsteigtai privačiai mokymo įstaigai „Erudito licėjus“. Savo ryšių su N. Pačėsa ministras S. Gentvilas taip pat nėra deklaravęs.

Ministras ir jo sutuoktinė architektė taip pat nėra deklaravę ryšių su Lietuvos architektų sąjunga ir kitomis organizacijomis, nors pats ministras teikia Architektūros įstatymo pakeitimus, dalyvauja susitikimuose su architektų sąjungos nariais.

„S. Gentvilo pateikiamoje 2020 m. deklaracijoje skelbiama, kad jis yra Privačių miškų ir žemės savininkų asociacijos narys, tačiau ministras nėra nusišalinęs nuo sprendimų, susijusių su privačių miškų reguliavimu ir aktyviai dalyvauja visuose Nacionalinio miškų susitarimo, kurio organizatorius yra Aplinkos ministerija, posėdžiuose. Paaiškėjo, kad dar būdamas Seimo nariu 2016–2020 m. Seimo kadencijoje jis tris kartus kreipėsi į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą, siekdamas panaikinti aplinkos ministro ir energetikos ministrų įsakymus (…) “, – sako Seimo narė. 

Jos teigimu, įtarimų dėl ministro skaidrumo kelia ir tai, kad S. Gentvilas Seimo ir Vyriausybės internetiniuose tinklapiuose pateiktoje savo oficialioje biografijoje, skirtingai nei anksčiau teiktose biografijos versijose, nenurodo, kad prieš tapdamas Seimo nariu ėjo stebėtojo pareigas Klaipėdos miesto savivaldybės įmonėje UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (KRATC), o vos tapęs aplinkos ministru, 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymu skyrė beveik 6 mln. eurų paramą KRATC.