P0

Miestas, Svarbu

Klaipėdos bendrasis planas: pastabų daug, reakcijos – ne (3)

Virginija Spurytė

Virginija Spurytė
2021-05-04


Antrą kartą naujojo Klaipėdos bendrojo plano (BP) sprendinius priversta viešinti uostamiesčio savivaldybė vėl buvo užversta visuomenininkų pastabomis ir pasiūlymais. Tačiau konstatuota, kad į juos beveik nebus atsižvelgta.

Visuomenininkai pabrėžė, jog naujasis Klaipėdos BP nesprendžia pagrindinės problemos – miesto ir uosto santykių. Klaipėdos savivaldybės nuotr.
Sulaukė 40 raštų

Miesto taryba dar 2015 metais nusprendė, jog reikia keisti nuo 2007-ųjų galiojantį Klaipėdos bendrąjį planą. 2019 metų kovą uostamiesčio politikai patvirtino BP koncepciją, nuo tada prasidėjo sprendinių konkretizavimas.

Viešas naujųjų BP sprendinių svarstymas įvyko 2019 metų gruodį. Po šio svarstymo BP sprendiniai buvo suderinti su 28 institucijomis, visų jų palaiminimus pavyko gauti tik iš ketvirto karto. Suderintas BP buvo pateiktas tikrinti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Ši Klaipėdos savivaldybei atsiuntė raštą su nustatytais trūkumais ir nurodė, kad turi būti kartojama viešo svarstymo procedūra.

Viešame surinkime, kuris vyko pirmadienio vakare, pristatyti tik tie sprendiniai, kurie jau yra pakoreguoti, tad didžiąją apimtimi BP liko toks, koks buvo ir 2019 metų gruodį.

„Pakeitimai yra trijų rūšių. Vieni pakeitimai yra tokie, kurie, mūsų manymu, buvo teisingai ir protingai pristatyti per praėjusį viešą svarstymą. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos nuomonė buvo tokia, kad neužtenka tokių pakeitimų tik padaryti, kad reikia dar kartą paviešinti, kokie pakeitimai buvo padaryti, tad tai ir darome. Didžioji dalis pakeitimų yra techninių klaidų ištaisymas, tokių yra daugiau nei 100. Trečioji grupė pakeitimų yra sprendiniai, kuriuos nusprendėme per metus pakeisti, atsižvelgiant į tai, kad BP tenka viešinti antrą kartą. Ir tai yra mažoji dalis pakeitimų. Pavyzdžiui, pietinėje miesto dalyje, artimoje uosto aplinkoje vietoje gyvenamosios plėtros dabar jau numatyta paslaugų plėtra, kad šalia uosto nebeatsirastų naujų gyvenamųjų namų, o galėtų būti vystomos paslaugos ar prekybos centrai. Taip pat yra pokyčių dėl gatvių išdėstymo ir visi jie realiai susiję su rytinės miesto dalies plėtra“, – antrą kartą surengtame BP sprendinių keitimo viešame susirinkime aiškino Klaipėdos savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėja Mantė Černiutė-Amšiejienė.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis pasidžiaugė, kad BP rengimo procedūra vėl priartėjo prie visuomenės pasiūlymų ir diskusijų būsenos.

„Planas yra tikrai kompromisinis ir visiems dėl visų dalių sutarti nepavyks, nes visos pusės turi nusileisti. Plano svarstymas yra gerokai užsitęsęs ir jį tiesiog jau būtina patvirtinti dėl tokių svarbių projektų, kaip Jono bažnyčios atstatymas, senelių namai Melnragėje, daugiafunkcis sporto centras Paryžiaus Komunos gatvėje. Todėl labai prašyčiau visų ieškoti konstruktyvių, bendruomenei priimtinų sprendimų“, – į viešo surinkimo dalyvius kreipėsi G. Neniškis.

BP rengimo projekto vadovas Saulius Motieka teigė, jog per pirmą viešą svarstymą buvo sulaukta apie 300 raštų su pasiūlymais. Į trečdalį jų buvo atsižvelgta, o apie 40 proc. pasiūlymų liko neįgyvendinti, nes „tai buvo ne BP kompetencijos pasiūlymai“.

Šįkart, anot S. Motiekos, sulaukta apie 40 raštų su pasiūlymais.

„Dalis pasiūlymų jau atitinka patikslintus BP sprendinius. Buvo ir tokių pasiūlymų, kai siūloma tai, kas jau yra BP sprendiniuose. Didžioji dalis pasiūlymų pateikta ne dėl pakeistų BP sprendinių, o pasiūlymai vertinami tik atsižvelgiant į tai, kas patikslinta“, – vardijo S. Motieka.

Miesto straipsnių vidus

Siūlė iškelti įmones

Ir antrame viešame surinkime aktyviai dalyvavo visuomenininkai, pasiūlymus teikė ir suinteresuoti asmenys.

„Mes pateikėme 20 pastabų ir pasiūlymų. Tikiuosi, kad gausime atsakymus į visus pasiūlymus, nes teikėme juos pagal dokumentus, kurie šiame susirinkime aptariami. Skelbime apie viešą surinkimą nėra išskirta, kad bus svarstomi tik pakoreguoti sprendiniai. Todėl toks atsišaudymas, kad to ar to nenagrinėsime, nes nebuvo pakeista, yra negaliojantis. Skelbime parašyta, kad kalbame apie pilną BP, o ne kažkokius selektyvius dalykus. Tad ir į pastabas būtų logiška atsakyti pilna apimtimi“, – pabrėžė Klaipėdos bendruomenių asociacijos valdybos pirmininkas Gintaras Ramašauskas.

Jis pasiūlė, jog Klaipėdos BP rengimo, derinimo procesas būtų sustabdytas tol, kol nebus patvirtintas Lietuvos Respublikos bendrasis planas.

„Jei jau keičiame Klaipėdos BP, tai keiskime drąsiai, logiškai, kad jis netaptų prieštaraujantis Lietuvos BP. Jis irgi bus patvirtintas ir jame dėstomi sprendiniai yra žymiai mažiau žalingi Klaipėdai nei mūsų BP sprendiniai. Todėl Klaipėdos BP nereikėtų tvirtinti, kol nebus visos šalies bendrojo plano, nes sprendiniai vieni kitiems neturėtų prieštarauti“, – teigė G. Ramašauskas.

M. Černiutė-Amšiejienė teigė, kad teisės aktai numato, jog reikia vadovautis galiojančiais dokumentais.

„Vadovaujamės dabartiniu planu, atsižvelgiame ir į rengiamą“, – kalbėjo vyriausioji Klaipėdos savivaldybės architektė.

Melnragės seniūnaitijos seniūnaitė Marija Kalendė bei kelių kitų bendruomenių atstovai, prašė numatyti, kad pramonės įmonės, pavyzdžiui, „Klasco“, „Grigeo“, Klaipėdos mediena“, būtų iškeldintos iš miesto. Anot M. Kalendės, pirmadienį „Klaipėdos medienoje“ įvykęs ir sprogimas ir gaisras tik įrodė, kad tokioms įmonėms miesto centre yra ne vieta, nes miestiečiams greta jų yra nesaugu.

„Uosto krovos klausimus reguliuoja aukštesnio lygmens Uosto bendrasis planas, kuris jau yra patvirtintas. Veiklas uoste reguliuoja ne Klaipėdos savivaldybės administracija, o uoste veikiančios įmonės, gal dar Uosto direkcija ir Susisiekimo ministerija. Sutinku, kad ten turėtų būti galvojama, kokioje vietoje kokią veiklą daryti, bet šis klausimas Klaipėdos BP negali būti išspręstas“, – tvirtino M. Černiūtė-Amšiejienė.

Klaipėdos BP rengėjai įsitikinę, jog dokumente numatyta darni miesto plėtra. Klaipėdos savivaldybės nuotr.
Galutinis taškas planuojamas rugsėjį

„Nesutikčiau su Klaipėdos savivaldybės direktoriaus pasakymu, kad BP yra kompromisinis. Klaipėdiečių gyvenimo kokybė blogės, tai jokio kompromiso mes nematome. Ir siūlome atidėti šito BP priėmimą, nes jis iš tikrųjų užprogramuoja klaipėdiečiams blogėjančią situaciją Klaipėdoje“, – tvirtino I Melnragės bendruomenės atstovas.

Architektas Edmundas Benetis taip pat akcentavo, kad šiuo BP nėra sprendžiama pagrindinė Klaipėdos problema – santykis tarp miesto ir uosto.

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijai atstovaujantis architektas Mantas Daukšys apgailestavo, jog architektų bendruomenės nuomonė dėl BP sprendinių esą nėra įdomi.

„Architektai šiame procese dalyvavo per Regioninę architektų tarybą. Joje vyko du posėdžiai, pateiktos rimtos pastabos, ir 2019 metais bendravimas nutrūko. Regioninė architektų taryba kėlė klausimus ir dėl transporto koridorių, ir dėl „Klasco“ krovos centrinėje miesto dalyje. Mes skundžiamės, kad gyvename palei uosto, geležinkelio tvorą, tačiau planuodami gyvenamąsias statybas, specializuotus kompleksus prie marių ir jūros dar vienomis tvoromis užsitversime. Architektai mato, kad kompleksai, nors ir vienuolynas, yra uždari, jie gyventojams mažina galimybes prieiti naudotis gamtos ištekliais. Nepalaikome sprendimo pamaryje ir pajūryje kurti specializuotų kompleksų zonas. Savo argumentus išdėstėme ir miesto vadovams, bet buvome neišgirsti. Architektai mato, kad skautų kvartalai ir dušinės pajūryje yra užprogramuotos šioje teritorijoje. Kol neturime kietų įrankių tai sustabdyti, geriau reikėtų bent jų neplanuoti“, – tvirtino M. Daukšys.

Jis taip pat pasiūlė, kad BP rengėjai visas korekcijas pristatytų Regioninėje architektų taryboje.

„Prašytume skirti dar laiko, nueiti į RAT, atidžiai išklausyti pastabas, kad rengėjai savo darbą padarytų iki galo“, – siūlė M. Daukšys.

M. Černiutė-Amšiejienė tvirtino, kad bendravimas su RAT nenutrūko, tiesiog 2019 metais buvo parengti BP sprendiniai, po to jie nebuvo keisti, tad nebuvo reikalo nieko su architektais svarstyti.

„Suprantu, kad visi pasiūlymai nebuvo priimti 100 proc., todėl ir yra nusivylimas. Tačiau į architektų pasiūlymus tikrai atsižvelgta. Specializuotų kompleksų zonos buvo dar kartelį pamažintos, tos plėtros dabar jau nebe daug numatyta, o įgyvendinimui dar reikia atlikti daug planavimo dokumentų ir sprendimų valstybės lygmeniu. Mūsų tikslas yra, kad tiek Stariškėse, tiek Melnragėje uždarų kvartalų neatsirastų ir BP sprendiniuose maksimaliai stengėmės sudėti saugiklius, kad to neįvyktų. Nenorėčiau sutikti, kad nebuvote visiškai išgirsti“, – dėstė M. Černiutė-Amšiejienė.

Ji pabrėžė, jog į visus raštu gautus pasiūlymus ir pastabas bus atsakyta per 10 dienų. Tačiau viešame susirinkime ne kartą nuskambėjo, kad bus reaguojama tik į tuos pasiūlymus, kurie yra susiję su BP sprendinių korekcija.

Klaipėdos BP iš naujo turi būti suderintas su 28 institucijomis, o po to tikrinimui vėl pateiktas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.

Jei jos išvada bus teigiama, planuojama, kad Bendrasis planas rugsėjį jau bus teikiamas Klaipėdos miesto tarybai, kuri ir priims galutinį sprendimą dėl BP.


    2021-05-04

    3 komentarai “Klaipėdos bendrasis planas: pastabų daug, reakcijos – ne”

    1. AvatarA (IP: 188.69.213.240)

      Jei dirbtu profesionalai, niekas ilgai nesitemptu. Kai vaidina profesionalus, labai greitai gauna taisyti atgal. Kalta savivaldybe, nes kas kitas, tikrai ne klaipedieciai.

    2. AvatarJ.S. (IP: 82.135.254.25)

      Patvirtinkite pagaliau, leiskite miestui vystytis. Kiek galima tempti..

      • AvatarO JŪS VYSTYKITĖS, NETEMPKIT (IP: 88.118.115.253)

        O kas trukdo vystytis ? Krova vyksta, kranai dirba, furos važiuoja,traukiniai važiuoja, gamyklos jei ne užsmardina, tai sproginėja. Melnragės pliaže net mėlynoji vėliava vėl kabės. Ko jums dar? Kas nevyksta?

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt