P0

Aplinkosauga, Svarbu

Oro tarša kiekvienam klaipėdiečiui per metus atsieina 1535 eurus (6)

Palmira Martinkienė

Palmira Mart
2021-05-05


Nors uostamiesčio gyventojai nuolat skundžiasi oro, grunto, smarvės ir kitokia tarša mieste, oro kokybės tyrimų rezultatai Klaipėdos universiteto (KU) mokslininko nei stebina, nei gąsdina. Oro taršos rodiklius palankiai vertina ir atsakinga miesto savivaldybės valdininkė. Tuo metu Žaliosios politikos instituto atstovė įvardijo oro taršos keliamą piniginę žalą, tenkančią kiekvienam klaipėdiečiui.

Pasak KU Jūros tyrimų instituto Vandens transporto ir oro taršos laboratorijos vadovo dr. Pauliaus Rapalio, uostamiestyje didžiausią įtaką oro kokybei daro jame aptinkamos kietosios dalelės bei azoto oksidų koncentracija ore.

Kietųjų dalelių ore koncentracijos pagrindinis šaltinis miestuose yra transporto priemonės, ypač varomos dyzelinu. Palmiros Mart nuotr.

Pagal šiuos rodiklius Klaipėda, pasak P. Rapalio, beveik niekuo nesiskiria nuo Vilniaus ir Kauno, tiesa, pastarajame mieste, lyginant su Klaipėda, aptinkama mažiau azoto oksidų. Tiek jų, tiek kietųjų dalelių ore koncentracijos pagrindinis šaltinis miestuose yra transporto priemonės, ypač varomos dyzelinu.

Pagal atliktus tyrimus matyti, jog Klaipėdoje nuo 2000 iki 2020-ųjų metų kietųjų dalelių pikas ore buvo fiksuotas 2018- aisiais, o vėliau ėmė mažėti. Esą tam įtakos ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Europoje turėjo pandemija.

„Atlikus tyrimus nuo 2020 metų kovo 15 d. iki balandžio 30 d. nustatyta, jog daugelyje didžiųjų Europos miestų azoto oksido emisijos buvo sumažėjusios nuo 26 iki 59 proc., tačiau buvo ir tokių miestų, kuriuose koncentracija per pandemiją buvo padidėjusi, tarp tokių buvo ir Vilnius”, – sakė P. Rapalis.

Jo teigimu, kiti ore dažniausiai aptinkami teršalai – sieros dioksidas bei anglies monoksidas – Klaipėdoje, kaip ir Vilniuje bei Kaune, nustatytų normų neviršija, „išlieka žemam lygmeny”.

Trečiadienį po pietų nuotoliniu būdu vykusiame seminare buvo pristatytas ne tik minėto mokslininko pranešimas.

Renginio organizatorė, Žaliosios politikos instituto atstovė Ieva Budraitė pasidalino 2018 metais net 432-juose Europos miestuose atliktų oro taršos rezultatų duomenimis, kurie buvo įvertinti ir pinigine išraiška.

„Kitaip tariant, pinigais buvo įvertintos medicininės paslaugos, ankstyvos mirtys, prarastos darbo dienos ir kitos sveikatos išlaidos, kurias sukelia oro tarša ir pagal to tyrimo išvadas nustatyta, kad Lietuvoje brangiausiai oro sukelta žala atsieina Klaipėdos gyventojams ir kiekvienam klaipėdiečiui ji kainuoja po 1535 eurus per metus”, – sakė ji.

Seminare taip pat kalbėta apie šildymo sistemos priežiūrą ir jos atnaujinimo galimybes gyventojams, renovacijos įtaką klimato kaitai.

Šią problemą aptaręs Tomas Giedris pasidžiaugė, jog uostamiestyje jau yra renovuoti 176 daugiabučiai bei dar 100 projektų šiuo metu eina į pabaigą.

Tuo metu „Klaipėdos žaliųjų“ asociacijos pirmininkė Liudvika Kuzminčiūtė apžvelgė želdinių įtaką oro kokybei, pažėrusi nemažai kritikos savivaldybės administracijai dėl esą mieste nesaugomų vertingų medžių.

Ragino pradėti nuo savęs

Seminaro pabaigoje jos dalyviai dalijosi pastebėjimais, kaip kiekvienas gyventojas gali prisidėti prie to, kad oras mieste būtų švaresnis.

Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vyr. specialistė Rasa Mačiulė pasidžiaugė, jog Klaipėda yra ne tik pirmas miestas šalyje, kuriame pradėti naudoti elektra varomi autobusai, bet jie čia ir gaminami.

Pabrėžusi, jog miesto centre didžiausia oro tarša nuolat fiksuojama Herkaus Manto ir S. Daukanto gatvėse bei jų sankryžoje, ji sakė, jog šią taršą išskirtinai sukuria gyventojų, o ne sunkusis transportas.

„Prie ko mes galime prieiti? Tai, kad gyventojai sukuria tą taršą ir tik nuo gyventojų, ko gero, priklauso tos taršos mažėjimas”, – sakė ji, raginusi kiekvieną pirmiausia pradėti nuo savęs.

Visgi, R. Mačiulės teigimu, pagal neseniai gautą valstybinio monitoringo ataskaitą Klaipėda tarp kitų regiono miestų pagal oro taršos rodiklius atrodo geriausiai.

„PSO rekomenduojamos normos nebuvo viršytos, o paros oro tarša per metus buvo viršyta tik tris kartus”, – pabrėžė savivaldybės atstovė.

INFORMACIJA

Aplinkosaugos problemoms aptarti skirtas seminaras – tai sudėtinė Uostamiesčio aplinkosaugos forumo dalis. Renginį organizavo Žaliosios politikos institutas, bendradarbiaudamas su Klaipėdos miesto savivaldybe, naudojant aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas.

Kitas šio forumo renginys numatytas po dviejų savaičių, gegužės 19 d. Jo tema – „Darni kelionė miesto gatvėmis – misija (ne)įmanoma?“


    2021-05-05

    6 komentarai “Oro tarša kiekvienam klaipėdiečiui per metus atsieina 1535 eurus”

    1. AvatarKlaipėdietė (IP: 158.248.38.44)

      Visąlaik akcentuojama, jūs, paprasti gyventojai, kalti dėl taršos. O įmonės pasislėpusios tik varo savo dulkes ir smarves. Jeigu mašinos teršia H.Manto gatvę, tai ar gyventojai turi įvesti ribojimą ten nebevažiuoti mašinomis? Ne. Valdžia turi nuspręsti, įvesti ribojimą, o jau gyventojai pabambės ir pripras. Valdžia turi daryti infrastruktūrą tokią, kad būtų žymiai patogiau rinktis dviratį ar kitą alternatyvią transporto priemonę, nei mašiną. Jei paliekam viską gyventojų sąžinei – tai nieko nepešim. Nes juk visada bus, kam nesvarbu ir nerūpi, o kiti sakys, vat, jam nerūpi, kodėl man turi rūpėt?

    2. AvatarAlina Andronova (IP: 83.176.173.29)

      Taip pat nėra atlikta išsamių tyrimų, kurią eismo dalyvių dalį sudaro sunkiasvoris transportas, kursuojantis kitomis taršiomis miesto gatvėmis: Šilutės pl., Baltijos pr., N. Uosto g ir kt.

    3. AvatarAlina Andronova (IP: 83.176.173.29)

      Labai gaila, kad šiandien pramonės tarša nėra nuosekliai tiriama, stebima, todėl oficialiais rodikliais remiantis galima teigti, kad Klaipėdoje pirmauja transporto tarša. Ir atkreipkite dėmesį, nebuvo atliktas išsamaus tyrimas, kas dažniausiai darbo metu važiuoja H. Manto gatve: Klaipėdos gyventojai, ar įmonių darbuotojai, ar rajono gyventojai. Bet kokiu atveju, atsakomybės didžiąją dalį turi prisiimti savivaldybė, diegianti efektyvias priemones, ribojančias ir skatinančias mažinti transporto eismą centrinėse gatvėse, kuriose daug pėsčiųjų, šalia gyvenamieji namai. O naujausi tyrimai rodo, kad visuomenės sveikatai kenkia ir PSO rekomenduojamos oro taršos neviršijamos normos. Naujausias tyrimas parodė, kad sveiktai kenkia ir nustatytasis žemiau 10 μg m-3 lygis, kuris yra plačiai laikomas saugiu. Ypatingai šis saugus kenkia mąstymui. Baisiausia, kad oro taršos poveikis lėtinis, nepastebimas… Skaitykite apie tai: https://www.gismeteo.lt/news/mokslas/13479-vos-menesis-oro-tarsos-gali-pakenkti-jusu-mastymo-gebejimams/

    4. AvatarAnonimas (IP: 136.243.59.187)

      O, jau pritempinėja prie gyventojų automobilių “taršos”? Pagrindinė problema – smarvė iš Dumpių, dulkės iš uosto krovos. O “kalčiausi” – automobiliai. Kodėl? Nes iš jų apmokestinimo galima neblogai uždirbti.

    5. AvatarSanitaras (IP: 86.100.17.176)

      O man atrodo, kad kietųjų dalelių ir dulkių šaltinis – va tokie nutrypti dirvonai. Tokių mieste pilna. O kadangi turime vėjuotus orus, nešiojamos tos dulkės po visą miestą

    6. AvatarKlaipėdietis (IP: 78.57.193.166)

      Taip. Už elektrinių autobusų sukūrimą, jų pritaikymą mieste ir dar gamybą, Klaipėdiečiams didžiulė pagarba. Galėtumėme bųti pirmas miestas, kuriame važinėtu vien elektrinei autobusai. Būtų nors kuo pasigirti, nes dabar Klaipęda apleistas, užterštas, smirdantis uostamiestis.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt