Į Klaipėdos rajone esantį Šimkų kaimą pernai iš Klaipėdos regioninio sąvartyno suvežti pelenai, susidarantys sudeginus atliekas bendrovės „Fortum Klaipėda” jėgainėje, pagimdė ir teisinius ginčus, ir iniciatyvą įstatymu tokius pelenus priskirti pavojingoms atliekoms.

Aplinkosaugininkai dabar reikalauja, kad sąvartyną eksploatuojantis Klaipėdos apskrities savivaldybių valdomas Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) susigrąžintų visus eksperimentams išduotus pelenus, o pirmos instancijos teismas šią savaitę nusprendė, kad Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) pagrįstai nurodė bendrovei „Raguvilė” per mėnesį šiuos pelenus išvežti iš savo teritorijos Šimkų kaime.

Šlakas Šimkuose. Piliečių teisių gynimo asociacijos „Mūsų teisė” nuotr.

Reikėjo europinio leidimo?

AAD pernai gruodį atliko KRATC eksploatuojamo Dumpių sąvartyno patikrinimą ir šių metų sausio pabaigoje surašė patikrinimo aktą.

Jame dėstoma, kad KRATC apdoroja dugno pelenų ir šlako atliekas, išrenka iš jų juoduosius ir spalvotuosius metalus, sendina kaupuose ne mažiau kaip 3 mėnesius ir taip susiformuoja mineralinė medžiaga, kuri nėra užregistruota Europos cheminių medžiagų agentūroje (ECHA).

Iš KRATC pateiktų deklaracijų, UAB „Fortum Heat Lietuva“ raštų, sutarčių, PVM sąskaitų faktūrų ir krovinių važtaraščių buvo nustatyta, kad 2019-2020 m. bendrovė iš sąvartyno leido išvežti 3570,66 tonų tokios mineralinės medžiagos moksliniams eksperimentiniams bandymams vykdyti. AAD tai laiko medžiagos „tiekimu rinkai”.

Siekiant skatinti inovacijas europinis reglamentas numato, kad registracijos ECHA prievolė gali būti netaikoma penkerius metus, tačiau sprendimą dėl tokios išimties taikymo turi priimti ši agentūra. Kadangi KRATC nepateikė tokio prašymo ECHA, AAD vertinimu, bendrovei negalioja tokia išimtis.

Todėl aplinkosaugininkai nurodė KRATC „pašalinti ir susigrąžinti mineralinę medžiagą iš rinkos”.

Kur iškeliavo šlakas?

Atliekas deginančią jėgainę valdančios bendrovės „Fortum Klaipėda” atstovas Andrius Kasparavičius teigė, kad įmonė nuolat ieško būdų šlakui pritaikyti ir pagal susitarimą su KRATC dėl eksperimentinių tyrimų nuo 2017 metų yra penkis kartus pateikusi prašymus perduoti apdorotus pelenus tyrimams. 2017 m. prašyta juos pateikti Vilniaus Gedimino technikos universitetui (VGTU), 2019 m. bendrovėms „Redus LT” ir „Omotex”, pernai – VGTU ir „Redus LT”.

Pasak jo, pati bendrovė jau eksploatuoja ir savo aikštelę, kur saugo dalį šlako. Iš jos šlakas buvo išvežtas vieną kartą į Kelių direkcijos vykdomą eksperimentinį projektą, kurio metu tiesiamas kelias Jurbarko rajone.

Anot bendrovės „Raguvilė” vadovo Virginijaus Brazausko, į jos valdomą sklypą Šimkuose šlaką pernai atvežė „Redus LT”, nes buvo pasirašytas susitarimas dėl aikštelių pagrindų suformavimo. Taip esą „Raguvilė” siekė ir sutaupyti pigiau įsirengiant aikšteles, ir prisidėti prie eksperimentinio tyrimo, kuriant žiedinę, beatliekinę ekonomiką.

„Redus LT” Donatas Kasmauskas „Atvirai Klaipėdai” nesutiko atskleisti, ar dar kur nors be Šimkų bandė atlikti tokį eksperimentinį projektą. Pasak jo, jei „Raguvilė” susitvarkys reikiamus leidimus, eksperimentas Šimkų kaime bus vykdomas.

KRATC nesutinka su nurodymu

„Atvirai Klaipėdai” atsiųstame KRATC atsakyme teigiama, kad bendrovė nesutinka su tokiomis AAD išvadomis ir reikalavimais.

„KRATC užsiima atliekų tvarkymu, o ne cheminių medžiagų gamyba. Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatyme yra aiškiai parašyta, kad jis nėra taikomas atliekų tvarkymui. KRATC yra atliekų tvarkytojas, kurio veiklą reglamentuoja atliekų tvarkymą reguliuojantys teisės aktai, todėl jam Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymo reikalavimai nėra taikomi”, – teigia bendrovė.

Pasak jos, dar 2016 m. aplinkos ministro įsakyme nėra numatyta, kad šlakas laikomas chemine medžiaga, kuriai privaloma registracija.

„2019 ir 2020 m. laikotarpiu KRATC gamino ir savo reikmėms sąvartyno teritorijoje (kelių tiesimui, kaupo rekultivacijai, aikštelių pagrindo sutvirtinimui) naudojo išsijotą ir nuo metalų apvalytą šlaką. KRATC nei apdoroto, nei neapdoroto šlako rinkai niekada netiekė. Siekiant įgyvendinti naująją Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl atliekų, dabar yra tik rengiami ir registruojami teisės aktų projektai, siūlomi esminiai pakeitimai, kuriais siekiama pakeisti šiuo metu galiojantį reguliavimą, pagal kurį mineralinė medžiaga nėra laikoma chemine medžiaga. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad šiai dienai nėra pareigos registruoti mineralinės medžiagos, gautos atliekų tvarkymo proceso metu”, – dėsto KRATC.

Šlakas Dumpių sąvartyne. Martyno Vainoriaus nuotr.

Pasak įmonės, apdoroti dugno pelenai (šlakas) yra plačiai naudojami civilinės ir statybų inžinerijos statiniams Europos Sąjungoje ir nė vienas joje veikiantis juridinis asmuo tokios mineralinės medžiagos nėra ECHA registravęs kaip cheminės medžiagos.

Tad KRATC nesutinka su AAD traktavimu, kad jis tiekė šlaką rinkai, nes tik perdavė prašomą kiekį šalyje vykdomiems šlako panaudojimo eksperimentiniams tyrimams.

Jei nepavyks pasiekti kompromiso su AAD, anot bendrovės, tikėtina, kad ji pasinaudos galimybe skųsti tokį sprendimą teismui.

Pirma instancija: nurodymas išvežti – teisėtas

Tuo metu pirmos instancijos – Regionų apygardos administracinis – teismas jau pasisakė dėl situacijos Šimkų kaime, į kuriame esančią „Raguvilės” teritoriją tokius mineraline medžiaga jau laikomus pelenus atvežė „Redus LT”.

„Raguvilė” šio teismo Klaipėdos rūmams buvo pateikusi skundą dėl AAD Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos pernai lapkritį surašyto privalomojo nurodymo.

AAD patikrinimo akte konstatuojama, jog „Raguvilė” priėmė ir sandėliuoja pelenus ir šlaką kaip neregistruotą cheminę medžiagą ar neturėdama atitinkamos deklaracijos. Nurodoma, jog įmonė nėra įrengusi nuotekų surinkimo į atskirą paviršinių nuotekų surinkimo sistemos, nevalo ir nekontroliuoja į aplinką su nuotekomis išleidžiamų teršalų. Pelenų ir šlako kaupas tiesiogiai veikiamas kritulių ir dėl to išplaunamos cheminės medžiagos, susidariusios nuotekos su teršalais gali cheminėmis medžiagomis užteršti aplinką.

Tad įmonė buvo įpareigota per mėnesį išvežti 1455,44 t pelenų arba „įdiegti priemones, kurios užtikrintų aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų vykdymą”.

„Raguvilė” skunde tvirtino, kad visi reikalavimai grindžiami pelenams ir šlakui skirtu reglamentavimu, nors tai jau esą yra mineralinė medžiaga. Akcentuota, kad įmonė „geranoriškai reagavo į privalomajame nurodyme pateiktas pastabas” ir medžiagas uždengė, nors „nėra jokių objektyvių įrodymų, kad buvo padaryta žala aplinkai”.

Taip pat, bendrovės įsitikinimu, vieno mėnesio įvykdymo terminas neatitinka ir teisingumo bei proporcingumo principų reikalavimų.Nuotekų surinkimo tinklų sistemos įrengimo darbai, anot jos, truktų ne mažiau 10 mėnesių.

AAD savo ruožtu akcentavo, kad dalis pelenų ir šlako kaupo vis tiek yra likusi neuždengta, turi kontaktą su oru ir gruntu. Atsiliepime aplinkosaugininkai minėjo ir VGTU mokslo darbo ataskaitą apie pelenų ir šlako aplinkosauginius tyrimus, iš kurios matyti, kad juose aptinkama žmonių sveikatai ir aplinkai pavojingų metalų, tokių kaip titanas, chromas, manganas, nikelis, varis, cinkas, švinas.

Trečiuoju asmeniu byloje buvusi Šimkų kaimo bendruomenė atkreipė dėmesį, jog peticiją dėl „Raguvilės” veiklos šiame kaime pasirašė 718 žmonių. Ji taip pat akcentavo, kad visas pelenų kiekis buvo suvežtas pernai liepą per 9 dienas, tad esą mėnesio tikrai pakanka ir jį išvežti.

Bylą išnagrinėjusi kolegija, kurią sudarė teisėjai Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė ir Eglė Kiaurakytė, konstatavo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčijamai įrodo, jog „Raguvilės” sandėliuojama medžiaga yra pelenai bei šlakas. O jie turi būti tvarkomi taip, kad esant įvairioms gamtinėms sąlygoms jų neišnešiotų vėjas, tiesiogiai ar netiesiogiai veikiant krituliams ar atodrėkiui cheminės medžiagos, esančios pelenuose ir šlake, negalėtų patekti į požeminius ar paviršinius vandenis. Pelenų ir šlako apdorojimas, įskaitant jų laikymą, turi būti vykdomas uždaruose įrenginiuose su įrengta dulkių filtravimo ir dujų pašalinimo sistema arba atviruose įrenginiuose, kuriuose pelenai ir šlakas natūraliai ar dirbtinai drėkinami, siekiant sumažinti galimą dulkėjimą, o „Raguvilė” to neužtikrino ir buvo sudarytos sąlygos, kad pelenai bei šlakai bus išpustyti vėjo bei pateks į gretimybėje esančius žemės sklypus ir gyvenamąsias teritorijas.

„Analizuojant teismui pateiktas teritorijas fotonuotraukas matyti, jog atviros aikštelės, kurioje yra sandėliuojamos medžiagos, paviršius yra asfaltuotas, kieta danga, tačiau jis yra akivaizdžiai paveiktas laiko ir natūralių atmosferos reiškinių, nes asfalto danga yra suskeldėjusi, aptrupėjusi, iš joje esančių plyšių matyti išaugusi žolė, todėl akivaizdu, kad atviros aikštelės paviršiaus danga nėra vientisa, veikiant kritulių iš šlako ir pelenų yra išplaunamos įvairios medžiagos, kurios turi galimybę patekti į paviršinius ir požeminius vandenis”, – rašoma sprendime.

Teisėjų kolegijai nekilo abejonių ir dėl to, kad įmonė turėjo prievolę įsirengti paviršinių nuotekų valymo įrenginius.

Taip pat, teismo nuomone, bendrovė per mėnesį laiko turėjo visas galimybes išvežti pelenus. Tad „Raguvilė“ skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, o Šimkų kaimo bendruomenei iš jos priteista 2 192,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Toks sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Siūlomoms įstatymo pataisoms nepritarė

Klaipėdoje išrinkta Seimo narė valstietė Ligita Girskienė buvo parengusi Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, pagal kurias pavojingosioms atliekoms būtų priskirti ir atliekų deginimo metu deginimo įrenginiuose susidarę dugno pelenai ir šlakai.

Balandžio 15-ąją šių pataisų pateikimo Seimui metu L. Girskienė teigė, jog paskata jas parengti buvo būtent situacija Šimkų kaime, „kad ji daugiau nebepasikartotų”.

„Šiuo metu nėra reglamentuota, kokiai medžiagų grupei priskiriami dugno pelenai ir šlakas, kurie susidaro po deginimo. Susidaro situacijos, kai kaupiami ir sandėliuojami šalia gyvenamųjų namų. Būtina įstatymu nustatyti, kad pelenai ir šlakas yra atlieka, nes taip dabar nėra. VGTU laboratorijos tyrimas rodo, kad mišinyje yra žmonių sveikatai ir aplinkai pavojingų metalų, tokių kaip titanas, chromas, manganas, nikelis, varis, cinkas, švinas. Metalų kiekiai įvairuoja. Būtina pelenus ir šlaką pripažinti pavojinga atlieka. Planuojama juos naudoti kelių tiesimui ir statybose, tačiau cheminė sudėtis kelia daug klausimų, ar po to neteks gailėtis. Nėra aiškių tyrimų, įrodančių, kad ši medžiaga nekelia jokio pavojaus tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai”, – aiškino L. Girskienė.

Jai oponavęs liberalas, aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, jog situacija yra spręstina, klausimai ir abejonės pagrįsti, nes šlakas dar vis yra „kažkas naujo Lietuvoje”, bet esą kam reikia sukurti problemą, kai kitose pasaulio šalyse sukuriama galimybė ir tokie pelenai bei šlakas naudojami keliams tiesti ir statybose.

Pasak ministro, per metus šalyje sudeginama apie 500 000 tonų atliekų, iš kurių susidaro apie 150 000 tonų tokių pelenų ir šlako. Jei jie būtų pripažinti pavojingomis atliekomis, jas galėtų priimti tik bendrovė „Toksika”, kurios pajėgumai yra tik 9 000 tonų per metus.

„Kur tada juos dėsime? Ir kiek pabrangs atliekų tvarkymas? Mano skaičiavimais, pabrangs keturis kartus”, – teigė S. Gentvilas.

Atsakydama į tokius klausimus L. Girskienė siūlė užtikrinti, kad daugiau atliekų būtų rūšiuojama ir mažiau jų patektų deginimui.

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis savo ruožtu teiravosi, ar ne per drastiška būtų įtraukti tokius pelenus į pavojingų atliekų sąrašą, turint tik pirminius tyrimus ir neturint metų ar dviejų monitoringo.

„Suprantu, kad kyla pagrįstų abejonių, kaip mes toliau tvarkysimės, jei bus pripažinti pavojinga atlieka, bet gal reikia ieškoti sprendimų atlikti išsamius tyrimus, ar galima juos naudoti statyboje ir keliams tiesti. Ar nepateks į gruntinius vandenis, ar nebus išplautos. Reikia apsaugoti žmones nuo tokių krūvų atsiradimo, uždrausti juos išvežti iš teritorijos”, – teigė L. Girskienė.

„Problema, kad šlakas nėra apibrėžtas ir verčiamės per galvą, kad reglamentuotume. VGTU mokslininkai dirba su tuo, pasaulis tą jau naudoja, bet jei visą šlaką iš didelės baimės akių paskelbsime pavojinga atlieka, tai kainuos labai brangiai savivaldybėms, neturėsime, kur dėti ir užsikimš visa sistema. Kviesčiau net nesvarstyti. Reikia sureguliuoti šios medžiagos panaudojimą”, – teigė S. Gentvilas.

Parlamentą labiau įtikino ministro, o ne L. Girskienės argumentai – už tokių pataisų svarstymą pasisakė 44 Seimo nariai, prieš buvo 31, susilaikė 40. Kitu balsavimu už pasiūlymą grąžinti šį projektą tobulinti pasisakė 51, už pasiūlymą jį visiškai atmesti – 58.

INFORMACIJA

KRATC dar 2017 m. vasarį su VGTU pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria „įsipareigoja ieškoti sprendimų, kaip racionaliai panaudoti sudegintų komunalinių atliekų šlaką”.

„Turime sukaupę virš100 tūkstančių tonų šlako, tačiau negalime jo naudoti, nes šalyje kol kas nėra teisiškai reglamentuota, kaip naudoti šią naudingą statybinę medžiagą. Moksliniai šlako tyrimai – vienas iš būdų greitesniam teisės aktų paruošimui, todėl tęsiame ir plečiame bendradarbiavimą su VGTU Statybos fakulteto mokslininkais“, – tada teigė Šarūnas Reikalas, KRATC direktorius.

VGTU įsipareigojo atlikti mokslinius tyrimus, susijusius su komunalinių atliekų deginimo antrinių produktų panaudojimu betono ir gelžbetonio konstrukcijų gamybai, organizuoti specialistų mokymus ir ruošti bei į praktiką KRATC atsiųsti studentus. KRATC įsipareigojo pateikti universitetui tyrimams būtinas medžiagas, leisti sąvartyne vykdyti mokslinius tyrimus, pagal galimybes rems universiteto specialistų tobulinimą mokslinėse konferencijose bei padės mokomosios ir techninės bazės plėtrai.

KRATC ir VGTU bendradarbiavimo sutartis buvo sudaryta penkeriems metams.

2017 m. vasarį KRATC bendradarbiavimo sutartį vykdant dugno pelenų, šlako apdorojimo eksperimentinį tyrimą pasirašė ir su UAB „Fortum Heat Lietuva“. 

Pernai gegužę KRATC pranešė, kad pabaigė specializuotos aikštelės statybas, kurioje bus apdorojamas sudegintų atliekų šlakas ir kuru paverčiami iš regiono surinkti baldai ar kitos didžiosios atliekos, gavo leidimus veiklai ir įregistravo šį objektą.

„Po atliekų sudeginimo lieka šlakas, kuris daugelyje Europos valstybių panaudojamas kaip statybinė medžiaga. Tačiau tam jį reikia paruošti – išsijoti į skirtingas frakcijas, išvalyti nuo metalų ir priemaišų. Iki šiol šiuos procesus atlikdavome ant Dumpių sąvartyno kaupo, o dabar apdorojimą ir išgautų medžiagų sandėliavimą vykdysime specialiai tam paruoštoje aikštelėje“, – tada teigė Ramunė Šličienė, KRATC ekologinės infrastruktūros skyriaus viršininkė.

Taršos integruotos prevencijos leidime rašoma, kad šlako aikštelės valdymas pagal sutartyje numatytas sąlygas bus perduotas valdyti UAB „Fortum Heat Lietuva“.