P0

Miestas, Svarbu

Pergalės dienos išvakarėse – išpuolis prieš Klaipėdos karinį paveldą (papildyta) (13)

Virginija Spurytė

Virginija Spurytė
2021-05-09


Gegužės 9-osios, kuri Rusijoje ir kai kuriose buvusiose TSRS šalyse minimai kaip Pergalės diena, išvakarėse Klaipėdoje suniokotas Napoleono karų laikus menantis fortifikacinis įrenginys – šansas, priskiriamas kariniam paveldui. Tai, beje, jau antras kartas, kai jis nukenčia nuo vandalų ir būtent gegužės 9-ąją.

Prie nuniokoto šanso mėtosi iš jo sienų iškritusios ar išdaužytos plytos. Martyno Vainoriaus nuotr.

Nuniokotą šansą, kuris yra Skulptūrų parke, šeštadienio vakare užfiksavo klaipėdietis, kuris informaciją perdavė žurnalistei Agnei Bukartaitei. Ji gautą vaizdo medžiagą atsiuntė ir „Atvirai Klaipėdai“. Plika akimi matyti, jog vandalai išdaužė šanso sienos plytas, nes daugybė jų mėtėsi aplink fortifikacinį lauko įrenginį.

A. Bukartaitė informaciją perdavė ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotojai Skulptūrų parkui Sondrai Simanaitienei.

Tačiau ji „Atvirą Klaipėdą“ patikino, kad muziejus rūpinasi tik parke esančiomis skulptūromis, o šansas yra Klaipėdos savivaldybės nuosavybė.

„Žinoma, informaciją perduosiu Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriui, Kultūros paveldo departamentui. Daugiau nieko padaryti negaliu“, – tvirtino S. Simanaitienė.

Ji pasakojo, kad prieš septynerius metus būtent gegužės 9-ąją taip pat užfiksavo, jog vandalai prie fortifikacinio įrenginio buvo prikišę rankas.

„Ir tąkart net išsiaiškinome, kad šis šansas yra niekieno nuosavybė, savivaldybė jo nebuvo įsitraukusi į savo turto apskaitą. Kreipiausi į tuometį Klaipėdos mero pavaduotoją Vytautą Čepą, net pajuokavau, kad jei šansas niekieno, tai aš pasiimu. Fortifikacinis lauko įrenginys netrukus buvo įtrauktas į savivaldybės turto apskaitą, o neseniai jis pripažintas ir paveldo objektu“, – kalbėjo S. Simanaitienė.

Šis šansas maždaug prieš pusmetį buvo paženklintas ,,Karinio paveldo“ ženklu ir informacine lentele. Tuo pasirūpino organizacija „Memel Nord“ ir Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyrius.

Napoleono laikus menantis šansas, kurių Klaipėdoje buvo šeši, yra išlikęs Skulptūrų parke. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Memel Nord“ savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ taip pat pateikė daug informacijos apie Skulptūrų parke išlikusį šansą.

Įraše nurodoma, kad 1812 m. šiaurinė Klaipėdos miesto dalis buvo apjuosta šešių šansų gynybine sistema. Darbams vadovavo Prūsijos artilerijos majoras von Fiebigas, majoras von Marckoffas ir inžinierius kapitonas von Biebersteinas, darbus prižiūrėjo Prancūzijos inžinierius generolas Campredonas. Pradiniame darbų etape buvo norima pastatyti septynių šansų sistemą sujungta medine tvora, tačiau ilgainiui vieno šanso ir tvoros buvo atsisakyta.

Miesto straipsnių vidus

„Taigi, 1812 m. Klaipėda buvo sutvirtinta naujais įtvirtinimais, vis dėl to netrukus pasibaigus Napoleono karams ir Prūsijos karalystei išėjus iš Prancūzijos priespaudos šešėlio pastarieji statiniai prarado savo karinę reikšmę. Netrukus dalis šių statinių sunyko savaime, o kiti buvo sunaikinti plečiantis miestui. Ilgiausiai išliko du šansai, vienas iš jų (šiandien, deja, praktiškai visiškai sunykęs) stovi dabartiniame Klaipėdos koncertų salės kiemelyje. Antrasis šansas, kuris nors ir stipriai pažeistas, iki šių laikų išliko geriausiai, stovi prie įėjimo į Klaipėdos skulptūrų parką (senosios miesto kapinės), priešais žaidimų aikštelę“, – rašoma „Memel Nord“ paskyroje.

Papildyta:

Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška teigė, kad pirmadienį priešpiet skyriaus specialistę įpareigojo apžiūrėti šansą.

„Tik po apžiūros bus aišku, ar plytos savaime išbyrėjo, ar kas nors padėjo. O tada jau spręsime, ką daryti toliau. Bet reikia pasakyti, kad šis šansas tikrai yra labai prastos būklės, sienos paveiktos erozijos. Prieš mėnesį pats jį apžiūrėjau ir mačiau, kad plytos natūraliai byra“, – teigė V. Juška.

Jis informavo, kad šansą numatyta restauruoti, kai bus tvarkomas Skulptūrų parkas.

„Todėl tas išbyrėjusias plytas surinksime, sandėliuosime, o kai šansas bus restauruojamas, plytos bus panaudotos, grįš į savo vietas“, – tvirtino V. Juška.

Jis pasakojo, kad restauruojant šansą bus pašalinti jį gadinantys medžiai, sutvarkytas fortifikacinio įrenginio fasadas, įrengti laiptai ant jo užlipti.

„Vidaus tvarkyti kol kas nenumatoma, nes miestas neturi vizijos, kad ten galėtų būti“, – teigė V. Juška.

Skulptūrų parko sutvarkymo projektą, o sykiu ir šanso restauraciją numatoma baigti iki 2023 metų.   


    2021-05-09

    13 komentarai “Pergalės dienos išvakarėse – išpuolis prieš Klaipėdos karinį paveldą (papildyta)”

    1. AvatarTiesiog (IP: 77.79.44.48)

      Sunku patikėt kad tokia krūva plytų ir tinko savaime nubyrėjo pet naktį, ir , kaip teigiama, kelinti metai pergalės dienos išvakarėse,…čia tikrai kažkas rankas prikišo!….dar keisčiau atrodo, kad už keletos metrų apsaugos tarnyba budi dieną- naktį, nematyti ir negirdėti tiesiog neįmanoma. O kur dar vaizdo kamerų įrašai! ….Bijau kad ištampys tas Napaleonines plytas, ir nebus ką restauruot, o dar ir medžius išpjaus, ir vaizdelis aiškus.

    2. AvatarTMS (IP: 82.135.199.88)

      Gal būtų galima kur pamatyti kaip jis vuiduje atrodo? Ar kokią vizualizaciją kaip ta šancų sistema atrodė apie Klaipėdą? Būtų labai įdomu pamatyti.

    3. AvatarBet (IP: 37.187.196.70)

      Kodėl “Pergalės diena” ne kabutėse?

    4. Avatar+- (IP: 88.118.167.96)

      Na jei neturi ką pasakyti apie esmę, tai kabiniesi prie išsireiškimų, formuluočių , o dar gražiau prie Straipsnio Autorės…. Kaip ir neinteligentiška .

    5. AvatarMartynas Vainorius (IP: 84.15.185.13)

      Gedui ir visiems kitiems: nuorodas ir dokumentus įkėliau tam, kad parodyčiau kodėl paprašiau Virginijos pataisyti pirminę straipsnyje naudoto žodžio versiją šancas į šansas, nes vadovaujuosi dokumentais. Atsiųskite Kalbos komisijos ar dar kokio nors kito išaiškinimo nuorodą, o ne savo nuomonę ir pataisysim. O dabar jau galit pradėti reikšti nuomonę apie mano išsilavinimą, išsilavinę intelektualai.

    6. AvatarIšsilavinęs (IP: 37.120.221.172)

      Štai ką rodo V. Spurytės anketa.
      .Gimimo data 1983-02-15
      6. Nuolatinės gyvenamosios vietos adresas Neskelbiamas
      8. Pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnio 11 dalį Jūs turite atsakyti į šiuos klausimus:
      8.1 Ar neturite nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės? Neturiu
      8.2 Ar nesate asmuo, atliekantis privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys, statutinės institucijos ar įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus apribota teisė dalyvauti politinėje veikloje? Nesu
      8.3 Ar einate pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis? Nesuderinamos pareigos nurodytos Įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje: Neinu
      8.4 Ar esate kitos valstybės renkamos valdžios institucijos narys? Nesu
      8.5 Ar esate kitos valstybės pilietis? Nesu
      9. Ar po 1990-03-11 buvote pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba bet kada buvote pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas (Įstatymo 36 straipsnio 12 dalis)? Ne
      9.1 Jei buvote pripažintas kaltu, privalote nurodyti (dėl kiekvieno nuosprendžio atskirai) –
      9.2 Ar buvote pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekrimininalizuota? Ne
      9.3 Ar užsienio valstybės teismo buvote pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama? Ne
      9.4 Ar buvote pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu? Ne
      10. Gimimo vieta Jonniškio raj., Reibinių km.
      11. Tautybė Lietuvė
      12. Išsilavinimas:
      Išsilavinimas Mokymo įstaigos pavadinimas Specialybė Baigimo metai
      Vidurinis Skaistgirio vidurinė mokykla abiturientė 2001

    7. AvatarIšsilavinęs (IP: 37.120.221.172)

      Straipsnio “rašytoja”yra ne žurnalistė, o nesusipratimas. Žurnalistu save vadinantis turėtų turėti spec. išsilavinimą. V. Spurytė dirbo Klaipėdos dienraštyje be išsilavinimo. Jos išsilavinimas – Skaistgirio, Joniškio raj. Vidurinė mokykla. Portalo redaktorius turėtų susimąstyti.

      • AvatarLoreta (IP: 84.165.68.104)

        Atsakymas “Išsilavinusiam” , gimusiam su išsilavinimo šaikšteliu burnoje, ir tikriausiai su diplomu vystykluose. Jei esate taip gerai išsilavinęs, tai turėtumėte žinot, ar turite teisę viešinti žurnalistės asmeninę anketą? Ar ji davė Jums sutikimą? ES teisinėje sistemoje yra direktyvos apie asmeninių duomenų viešinimą tretiems asmenims. Jei taip gerai išsilavinęs esate, tai turėtumėte suprasti, kad panelė V. Spurytė gali jums juridišką pretenziją pareikšti. Ko ir linkėčiau. Šie duomenys , kuriuos tamsta lengva ranka viešinate, nebuvo skirti tretiems asmenims. Manote, kad vadintis žurnalistu turi teisę tik tie, kas to mokėsi specialiose institucijose? Nejuokinkite. Norite užčiaupti merginą, o gal net ranką išsukti , kad nerašytų? Berlyno meras neturi aukštojo išsilavinimo, yra amatininkas, spaustuvinikas, neurintis ne tik, kad magistro , bet net ir bakalauro, o yra miesto, turinčio daugiau gyventojų nei visa Lietuva meras. Ir niekas jam neturi teisės sakyti, kad jo išsilavinimo nepakanka būti miesto vadovu. Ir jis netgi susitvarko su mero užduotimis, net yra gerbiamas ir girdimas. Markas Šagalas, spjovė į meno akdemiją Peterburge, negavo išsilavinimo ir kas? Jo genijaus neužginčysi. V. Spurytei linkiu iš širdies nusipjauti į diplomuotą miečionį rašeivą.

    8. AvatarJooo... (IP: 78.60.134.53)

      Ką gali pasakyti: jaunoji nepriklausomos Lietuvos karta “šėlsta”, savo “intelektą” rodo… O kas bus iš tų “nuotolinių”?..

    9. AvatarAnonimas (IP: 86.100.76.9)

      Spurytė tradiciškai intelektu neblizga, su sąvokomis ir pavadinimais galvos neapsikrauna.. Kalba eina apie gynybinį šanCą – fortifikacinį terminą, o ne apie jai netyčia gyvenime nukritusį šansą tapti “žurnaliste”. Gėda.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt