Bet kuris klaipėdietis galės teikti pasiūlymus, jog kurios nors uostamiesčio teritorijos būtų paskelbtos savivaldybės draustiniais. Tokia teisė miestiečiams suteikta naujai parengtoje tvarkoje.

Ją pirmadienį Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitete pristatė Klaipėdos savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėja Mantė Černiutė-Amšiejienė.

Ji aiškino, kad pernai gruodį aplinkos ministras panaikino galiojančią draustinių steigimo ir gamtos paveldo objektų skelbimo tvarką ir numatė, kad pasiūlymus dėl savivaldybės draustinių steigimo ir gamtos paveldo objektų paskelbimo nagrinėja savivaldybės administracijos direktorius ir tai daro pagal miesto tarybos patvirtintą tvarką.

Todėl ir parengta tvarka, kurioje numatyta, kaip priimami ir nagrinėjami pasiūlymai dėl savivaldybės draustinių steigimo.

Naujoje tvarkoje, kurią dar turi patvirtinti miesto taryba, numatoma, kaip turi būti pateiktas pasiūlymas ir jį lydintys dokumentai.

Tvarkoje taip pat numatyta, kad pasiūlymus dėl draustinių steigimo nagrinėja Urbanistikos ir architektūros skyrius, o pasiūlymus dėl gamtos paveldo objektų paskelbimo – Aplinkosaugos skyrius.

Jei savivaldybės specialistams trūksta kompetencijos, tuomet sudaromos darbo grupės, į kurias kviečiami atitinkamų žinių turintys profesionalai.

Numatoma, kad pasiūlymų nagrinėjimas trunka ne daugiau nei 20 darbo dienų, po kurių teikėjai turi būti informuojami, ar pasiūlymas priimtas, ar atmestas. Jei nusprendžiama, kad draustinį steigti netikslinga, teikėjui išdėstomi argumentai. Jei konstatuojama, kad draustinį įsteigti reikėtų, tekėjas informuojamas, kokie veiksmai toliau bus atliekami.

„Jei steigiamas draustinis, turi būti pradedamas rengti vietovės specialusis planas, o tokiam sprendimui turi pritarti miesto taryba. Jei dar reikia, tai savivaldybės administracija atlieka ar organizuoja papildomų gamtos vertybių tyrimų atlikimą“, – aiškino M. Černiutė-Amšiejienė.

Galutinius sprendimus tiek dėl savivaldybės draustinio steigimo, tiek dėl gamtos paveldo objekto skelbimo priima miesto taryba.

„Ar ši tvarka susijusi su Girulių draustinio steigimo peripetijomis? Kokiems objektams gali būti taikoma ši tvarka?“ – klausimų pažėrė Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto pirmininkė Judita Simonavičiūtė.

M. Černiutė-Amšiejienė pabrėžė, jog šiuo metu Klaipėdoje nėra saugomų teritorijų, yra tik penki saugomi objektai – medžiai.

„Jei būtų inicijuojamas draustinio steigimas, kokia buvo iniciatyva dėl Girulių, tai jau būtų vadovaujamasi šia tvarka, nes ana, pagal kurią rengėme ankstesnį sprendimą dėl Girulių draustinio, jau nebegalioja“, – pabrėžė M. Černiutė-Amšiejienė.

J. Simonavičiūtė akcentavo, kad ši naujoji tvarka turi būti pristatyta visuomenei.