Istorinėje Klaipėdos dalyje su žeme 1900 m. statybos pastatą sulyginę savininkai suteikė darbo kontroliuojančioms institucijoms. Išsiaiškinta, kad nors nugriauti K. Donelaičio g. 14A stovėjusio pastato ir nebuvo galima, o jo nebėra, tačiau formaliai sulyginimas su žeme nelaikomas griovimu, todėl joks pažeidimas nepadarytas.

Nors rekonstrukcijos projekte griovimo darbai nenumatyti, K. Donelaičio g. 14A stovėjęs pastatas buvo sulygintas su žeme. Martyno Vainoriaus nuotr.

Statybų leidimą rekonstruoti K. Donelaičio g. 14A stovėjusį buitinio aptarnavimo vieno aukšto pastatą (buvusią meno galeriją) Klaipėdos savivaldybė jo savininkams suteikė dar 2016 metais. Planavimo procesas buvo pradėtas dar anksčiau – 2012 metais, kai pastato ir sklypo savininkė bendrovė „Temzės transportas“ pradėjo rengti sklypo detaliojo plano koncepciją. Joje iškart buvo numatyta, kad pastatas, esantis tarp K. Donelaičio g. 12 ir 14 namų, bus rekonstruotas – pastatyta mansarda ir uždengtas naujas šlaitinis stogas. Be to, sklypo paskirtis pasikeis iš komercinės į gyvenamąją. 

Klaipėdos politikai detaliojo plano koncepcijai ilgai nepritarė, nes sulaukė gyventojų skundų, kurie priešinosi aukštesnio pastato kaimynystei. Beje, K. Donelaičio g. 12 esantis apgriuvęs pastatas šiuo metu priklauso Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjai Irena Šakalienei ir jos šeimai.

Galiausiai buvo patvirtinta ir koncepcija, ir detalusis planas, o vėliau ir pastato rekonstrukcijos projektas, išduotas statybų leidimas. Tačiau sujudimas sklype prasidėjo tik pastaruoju metu. Priežastis gali būti ta, jog pasikeitė pastato ir sklypo savininkai. Registrų centro duomenimis, pastatą ir sklypą šiemet vasarį įsigijo Klaipėdoje registruota bendrovė „Astoga“.

„Atviros Klaipėdos“ žurnalistai jau prieš kurį laiką užfiksavo, kad K. Donelaičio g. 14A stovėjęs pastatas buvo sulygintas su žeme. Tai pastebėjo ir Klaipėdos miestiečių draugijos nariai, kurie iškart kreipėsi į paveldosaugininkus, nes pastatas stovėjo saugomoje teritorijoje.

„Pats pastatas tikrai nėra paveldinis, jis neturi jokių vertingųjų savybių. Bet jis yra urbanistinės struktūros dalis, o tai reiškia, kad šioje vietoje pastatas turi būti. Rekonstrukcijos projekte taip pat parašyta, kad sklype nenumatomi jokie griovimo darbai. Bet gavome skundą, atvažiuoju patikrinti ir matau, kas pastatas nugriautas, jo nėra“, – teigė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.

Tačiau jis tvirtino, kad pastato savininkai kol kas viską padarė teisingai, nes teisė aktai numato, kad griovimas, kai pastatas sulyginamas su žeme, nėra griovimas.

„Prieš porą metų, kai Klaipėdos senamiestyje buvo nugriauti keli pastatai, turintys vertingųjų savybių, kreipėmės į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją ir prašėme išaiškinti, kas Lietuvoje yra griovimo darbai. Gavome išaiškinimą, kuriame buvo pacituoti įvairūs statybų reglamentai, kad pastato griovimas yra tada, kai nugriaunamos ne tik sienos, bet ir  pamatai net iki 50 cm nuo žemės paviršiaus. Tik tada galima sakyti, kad pastato nėra. Jei nugriovus sienas lieka pamatai, jei jie dar šiek tiek iškilę virš žemės, tai laikoma, kad pastatas nėra nugriautas“, – tvirtino L. Kavaliauskas.

Jis aiškino, kad ir K. Donelaičio g. 14A pastato rekonstrukcijos projekte yra parašyta, jog sienos bus išardytos iki pamatų ir vėl iškeltos naujos, kad būtų tvirtesnės ir atlaikytų naują mansardinę dalį.

Vietoj buvusio buitinio aptarnavimo vieno aukšto pastato, miesto centre turėtų atsirasti aukštesnis gyvenamasis namas. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Visos institucijos projektą yra suderinusios, tai faktiškai ir juridiškai prikibti tikrai negalima. Pastatas kaip ir nenugriautas, projektas yra, leidimai yra“, – konstatavo L. Kavaliauskas.

Tačiau jis pabrėžė, jog žiūrint paveldosaugininko akimis, teisės aktuose esantį griovimo apibrėžimą reikėtų tikslinti.

„Tai nėra normalu, kad pastatas oficialiai nugriautas yra tik tada, kai ir pamatai iki pusės metro po žemė išardyti. Aš vertinu kitaip: jei sienų nėra, tai nėra ir pastato. Tačiau aš ne ekspertas, palieku teisė spręsti tiems, kurie kuria įstatymus ir visas tvarkas. Bet šį momentą kvestionuočiau. Gal jis ir neaktualus naujose statybose ar po karo statytuose kvartaluose, tačiau saugomose teritorijose saugikliai turėtų būti kitaip sudėlioti“, – kalbėjo L. Kavaliauskas.

Jis teigė, kad K. Donelaičio g. 14A pastatas turi būti atstatytas, nes kitaip bus išderinta visa urbanistinė struktūra.

„Atvira Klaipėda“ kreipėsi ir į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Paklausus, ar jos specialistai nėra sulaukę skundo dėl K. Donelaičio g. 14A pastato griovimo, ar neatlieka jokio tyrimo, patikinta, jog kol kas jokių patikrinimų neįvyko, tačiau jis bus surengtas, nes žurnalistų klausimai užregistruoti kaip skundas.

Bendrovės „Astoga“, kuriai šiuo metu priklauso ir pastatas, ir sklypas K. Donelaičio g. 14A, pozicijos sužinoti nepavyko. Viešai skelbiamu įmonės vadovo telefonu net kelias dienas niekas neatsiliepė, atsakymų nesulaukta ir į klausimus, išsiųstus elektroniniu paštu.