Užimtumo tarnyba skelbia, kad šiemet į Lietuvą atvyko dirbti trečdaliu mažiau imigrantų nei pernai.

Pirmąjį ketvirtį išduoti 996 leidimai dirbti užsieniečiams, iš jų – 911 įdarbinti pagal darbo sutartį, 85 suteikti leidimai komandiruotiems trečiųjų šalių piliečiams. Šalies darbo rinką pernai tokiu pat laikotarpiu papildė 1322 svetimšaliai.

Svetimšaliams leidimų dirbti daugiausiai išduota Vilniaus regione – 383, Kauno – 278, Klaipėdos – 175, Panevėžio – 88 ir Šiaulių – 72. Skelbiama, kad 14 užsieniečių įdarbino Klaipėdoje įsikūrusi UAB „Mėmelio montažas”.

„Mažesnį užsieniečių įdarbinimą lėmė iki šiol galiojantys pandemijos apribojimai atvykstantiems kitų šalių piliečiams. Šiemet stebimi pokyčiai ūkio sektoriuose, kurių įmonėms išduoti leidimai dirbti – pernai pirmavusią statybą šiemet pakeitė paslaugų sektorius“, – pranešime cituojama Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Vitė.

Šiemet gerokai daugiau priimtų sprendimų dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir tai susiję su didesniu atvykstančių Baltarusijos piliečių srautu. Dėl užsieniečio aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo atitikties šalies darbo rinkos poreikiams buvo priimti 56 sprendimai (pernai pirmą ketvirtį – 8), iš jų – 30 Baltarusijos piliečiams. Tai didžiausias priimtų sprendimų skaičius įdarbinant aukštos kvalifikacijos darbuotojus per pastaruosius penkerius metus.

Su Užimtumo tarnybos išduotais leidimais dirbti net 41 proc. užsieniečių atvyko į paslaugų sektoriaus įmones, kai pernai čia įsidarbino tik 27 proc. gavusių leidimus dirbti užsieniečių.

2020-aisiais dominavęs statybos sektorius (39 proc. visų išduotų leidimų dirbti), šių metų pirmąjį ketvirtį atsidūrė trečioje vietoje su 26 proc. Jį aplenkė pramonės sektorius.

Pokyčiai stebimi ir užsieniečių profesijų struktūroje. Šiemet į mūsų šalį pagal Užimtumo tarnybos išduotus leidimus dirbti daugiausiai atvyko pakavimo įrangos operatorių – 109, elektromonterių – 84, stalių – 66, virėjų – 61, plataus profilio statybininkų – 23, kepėjų – 21, pardavimo vadybininkų – 20, operatorių pakuotojų ir vairuotojų ekspeditorių – po 19, stogdengių – 18 ir kitų profesijų – 471.

Leidimai dirbti pirmą ketvirtį buvo išduoti užsieniečiams iš 21 šalies. Išduotų leidimų dirbti struktūra pagal užsieniečio pilietybę išliko panaši, kaip ir pernai – daugiausiai leidimų išduota Ukrainos piliečiams (62 proc.), Baltarusijos – 206, Rusijos – 31, Uzbekistano – 25, Kazachstano – 13, Turkijos – 12, Indijos – 11, Azerbaidžano – 9, Kinijos – 8, Sakartvelo ir Kirgizijos Respublikos – po 7, Izraelio ir Moldovos Respublikos – po 4, Nepalo – 2. Po vieną darbuotoją buvo pritraukta iš Brazilijos, Egipto, Filipinų, Indonezijos, Nigerijos, Pietų Afrikos, Tadžikistano.

Nuo šių metų sausio yra nustatyta kvota užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvą dirbti pagal profesiją, įtrauktą į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2021 metams. Šių metų trečiųjų šalių piliečių kvota – 32 223. Pagal ekonominės veiklos rūšis, didžiausia kvota nustatyta paslaugų sektoriui – 11 635, pramonės– 9 479, statybos – 9 124 ir žemės ūkio – 1 986. Šiems darbuotojams nereikia įsigyti leidimo dirbti per Užimtumo tarnybą. Kvotai pasibaigus, darbdavys galės ir toliau įdarbinti kvalifikuotą darbo jėgą iš trečiųjų šalių, tačiau jis privalės dėl leidimo dirbti kreiptis į Užimtumo tarnybą, kuri patikrins, ar iš tiesu tokių darbuotojų trūksta.