Lietuvos vyriausiojo administracinis teismo (LVAT) išplėstinė kolegija trečiadienį priėmė neskundžiamą sprendimą, kuriuo iš valstybės jau bankrutavusiai bendrovei dėl nelegaliomis statybomis Juodkrantėje tapusių objektų priteisė beveik 1,2 mln. Eurų bei palūkanas. 

Panaši suma iš biudžeto verslininkams jau buvo atseikėta prieš šešerius metus už nugriautą šalia stovėjusį restoraną. 

Šalia stovėjęs restoranas jau nugriautas, o vadinamojo jachtininkų viešbučio istorija vis dar figūruoja teismuose. „Google Street View“ nuotr.

Žala – įrodyta

Jau bankrutavęs Verslo investicijų projektų centras (VIPC), atstovaujama bankroto UAB „Valeksa“, teismo prašė priteisti solidariai iš Neringos savivaldybės, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos (VTPSI) 1,459 mln. eurų turtinės žalos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.  

Toks reikalavimas pareikštas dėl restorano ir vadinamojo jachtininkų viešbučių statybų Juodkrantėje istorijos. 2006-aisiais užbaigus statybas pastaruosiuose esančios patalpos buvo parduotos fiziniams asmenims. 2009 m. šios statybos buvo pripažintos nelegaliomis, nors ir buvo vykdytos pagal turimus planus bei statybos leidimus. 

2013 m. gegužę bendrovė nugriovė restoraną ir už tai teisių perėmėjai UAB „Meirona“ buvo priteistas 1,149 mln. Eur turtinės žalos atlyginimas solidariai iš VTPSI bei Neringos savivaldybės. Tačiau iki šios dienos dar nenugriautas jachtininkų viešbutis, nes nėra išspręsta ten gyvenančių žmonių, kuriems turi būti grąžinti sumokėti 4,61 mln. Litų (1,335 mln. Eur), iškeldinimo klausimas. Dėl to negalima užbaigti ir bankroto procedūrų. Kadangi bendrovei jau buvo priteista 800 000 litų iš statybas pradėjusios ir tik pamatus įrengusios AB poilsio namai „Ąžuolynas“, prašoma priteisti žala sumažinta 150 926,78 Eur. 

Taip pat bankroto administratorius gavo pasiūlymą dėl pastato nugriovimo kainos – tai gali atsieiti beveik 157 tūkst. eurų.  

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodį tokį skundą buvo atmetęs, bet VIPC su tuo nesutiko ir kreipėsi į LVAT.  

Skundą išnagrinėjusi išplėstinė kolegija, kurią sudarė teisėjai Arūnas Dirvonas, Artūras Drigotas, Veslava Ruskan, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė ir Milda Vainienė, konstatavo, kad prašoma priteisti žala dėl jachtininkų viešbučių yra konkreti, tikra ir įrodyta bei šiuo metu gali būti realiai įvertinta. 

Sprendime pažymima, kad jachtininkų viešbučius įsigiję asmenys yra patvirtinti kreditoriais su turtiniais reikalavimais, todėl būtent bankroto byloje įstatymų nustatyta tvarka ir turės būti sprendžiamas šių kreditorinių reikalavimų vykdymas.  

„Šiuo atveju iš esmės nepateisinamai ilgą laiką nėra atkurta teisinė taika, t. y. nevykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjui priteisti ginčo pastatai, iš kurių fiziniai asmenys neišsikelia, nes pareiškėjas nevykdo pagal minėtą teismo sprendimą nustatytos pareigos sumokėti jiems priteistas pinigines sumas, kurių pareiškėjas – bankrutuojanti įmonė – neturi, dėl ko tiek pareiškėjas, tiek minėti fiziniai asmenys atsiduria teisiškai neapibrėžtoje padėtyje, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, taip pat ir viešojo intereso – išspręsti klausimą dėl Kuršių nerijos ypatingos apsaugos užtikrinimo„, – rašoma sprendime.  

Kartu jame pažymėta, jog nėra galimybių objektyviai įvertinti būsimą žalą dėl jachtininkų viešbučių griovimo išlaidų, todėl jos įvertinimas yra atidėtinas, nepriteista ir suma, sieta su VIPC bankroto procese patirtomis išlaidomis. 

Tad iš inspekcijos ir Neringos savivaldybės solidariai buvo priteista  1 184 221,51 Eur turtinės žalos atlyginimas ir 5 proc. metinės palūkanos. Teismo sprendimo vykdymas atidedamas iki 2022 m. kovo 31 d. Taip pat iš abiejų institucijų priteista ir 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. 

Griauti galės inspekcija

„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad balandžio pabaigoje Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino Klaipėdos apygardos teismo sprendimą dėl klaipėdietės antstolės Astos Rimaitės-Žičkuvienės prašymo leisti pakeisti jachtininkų viešbučių griovimo vykdymo tvarką.  

Klaipėdos apygardos teismas pernai gruodį buvo patenkinęs antstolės prašymą, bet kartu nurodė, kad VTPSI galės užsiimti pastatų griovimu tik tada, kai žmonėms bus sumokėtos teismo sprendimu priteistos lėšos ir išspręstas gyventojų iškeldinimo klausimas.  

Bylą išnagrinėjęs Apeliacinio teismo teisėjas Kazys Kailiūnas konstatavo, kad nėra jokio teisinio pagrindo netenkinti antstolės pareiškimo, taip liktų neįvyktas teisėtas teismo sprendimas, „kas reikštų konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų privalomumo paneigimą ir susidarytų netoleruotina situaciją, kai nesant konstituciškai pateisinamo pagrindo, teismo sprendimai gali būti nevykdomi, o šalys gali turėti naudą iš neteisėtų veiksmų”.  

Anot teismo, gyventojų iškeldinimo klausimas jau yra išspręstas kitoje byloje. Be to, pabrėžta, kad tenkinus antstolės prašymą „nesudaromos prielaidos pasirinktinai vykdyti tik sprendimo dalis (nugriauti pastatus), nevykdant viso sprendimo”.  Priminta ir tai, kad esant poreikiui galima skųsti antstolio veiksmus.  

Meras pasigenda protingumo kriterijaus

Neringos meras Darius Jasaitis sakė tik iš „Atviros Klaipėdos” žurnalisto sužinojęs tokią „džiugią naujieną”. 

„Tai labai didelė našta. Mes jau ir dabar nesurenkame į biudžetą apie milijono eurų… Ir visa tai dėl kažkokių procedūrinių, o ne fundamentalių pažeidimų. Tai tikrai labai kvaila”, – sakė meras.   

Jis teigė suprantantis, kad teisėjų rankos yra surištos formalių reikalavimų ir procedūrų, bet vis tiek sakę pasigendantis vadovavimosi protingumo kriterijumi.   

Pasak D. Jasaičio, ir šiuo atveju, kaip prieš šešerius metus, bus prašoma finansinės pagalbos iš Teisingumo ministerijos. Anot mero, tada ministerija sutiko atlyginti 85 proc. visos priteistos žalos, o likusios 15 proc. leido savivaldybei grąžinti per 5 metus.