Malūno parko lankytojai vėl pastebėjo, jog tvenkinyje labai nuseko vanduo ir dėl to esą padaryta žala gamtai. Toks incidentas, kai tvenkinyje vanduo nuseko apie 1,5 metro, buvo užfiksuotas ir pernai lapkritį.

Oficialiais duomenimis, Malūno parko tvenkinio vanduo nuseko apie 1,5 metro. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Malūno parko tvenkinyje dingo vanduo. Dabar žuvų neršto metas, ikrai ant kranto, o ne vandenyje. Ant kranto matyti iš vėžių narvai, sudžiūvę moliuskai. Išskrido gulbės ir dauguma ančių, mes jų lizdai pakibo ore“, – pastebėjimais dalijosi „Atviros Klaipėdos“ skaitytojai.

Klaipėdos savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja, atsakinga už Malūno parko sutvarkymo projektą, Inga Kubilienė teigė, jog vanduo tvenkinyje nuseko dėl bendrovės „Klaipėdos vanduo“ pasamdytų rangovų atliekamų darbų.

„Mes esame gavę informaciją, kad darbai vyks iki šio mėnesio pabaigos, kad dėl jų gali nusekti vanduo“, – tvirtino I. Kubilienė.  

Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ komunikacijos vadovė Gintarė Butkienė teigė, kad nuo Malūno tvenkinio Bangų gatvėje iki Danės upės įgyvendintas paviršinių nuotekų tinklų statybos projektas.

„Projektą įgyvendinantys rangovai iš Aplinkos apsaugos agentūros gavo leidimą pažeminti vandens lygį Malūno tvenkinyje. Vandens lygį nužeminti prireikė įrengiant naują monolitinę lietaus nuotekų priėmimo kamerą, montuojant naują vandens lygio reguliavimo įrenginį, tam, kad ateityje būtų galima reguliuoti vandens lygį Malūno tvenkinyje. Jame įprastas vandens lygis yra apie 5,08 metro virš jūros lygio, o pagal išduotą Aplinkos apsaugos agentūros leidimą vandens lygis buvo pažemintas iki 3,58 metro virš jūros lygio, todėl vandens lygis pažemėjo 1,5 metro. Rangovai darbus ties lietaus nuotekų priėmimo kamera yra baigę. Šioje kameroje jau yra sumontuotas vandens lygio reguliavimo įrenginys, kurio padėtis jau yra tokia, kuri leidžia kilti vandens lygiui, todėl lygis tvenkinyje atsistatys po gausesnio lietaus“, – tikino G. Butkienė.

Pernai lapkritį Malūno parko lankytojai taip pat buvo užfiksavę, jog vandens lygis tvenkinyje nukrito 1,5-2 metrus. Ir tąkart I. Kubilienė aiškino, kad tai nesusiję su savivaldybė įgyvendinamu Malūno parko sutvarkymo projektu.

Tuomet paaiškėjo, jog vanduo Malūno tvenkinyje nuseko dėl įvykusios avarijos.

„Nuo Malūno tvenkinio Bangų gatvėje iki Danės upės statomas paviršinių nuotekų kolektorius, turi būti įrengta lietaus nuotekų priėmimo kamera su vandens reguliavimo įrenginiu. Tam, kad nuolat būtų galima kontroliuoti vandens lygį Malūno tvenkinyje. Rangovai, vykdydami darbus, tarp Malūno tvenkinio ir statomo kolektoriaus buvo suformavę užtvarą ir ruošėsi betonavimo darbams. Tačiau tvenkinyje naktį pakilus vandeniui iš grunto suformuota užtvara dalinai buvo išplauta ir vanduo pateko į naujai nutiestą kolektorių. Per jį ištekėjo į Danės upę. Iš karto buvo pranešta aplinkosaugininkams, tačiau šie, mūsų žiniomis, gamtai padarytos žalos nenustatė. Nuo tokių incidentų nei mes – įmonė, nei rangovai nesame apsaugoti“, – lapkritį „Atvira Klaipėdai“ teigė G. Butkienė.

Aplinkosaugininkai po šio incidento konstatavo, jog gamtai žala nebuvo padaryta.

2,286 mln. vertės sutartį dėl paviršinių nuotekų tinklų statybos darbų Jūrininkų prospekte ir Bangų bei Joniškės gatvėse AB „Klaipėdos vanduo“ yra pasirašiusi su bendrove KRS.

Malūno parke nuo praėjusių metų dirba ir kiti statybininkai. Klaipėdos savivaldybė 1,2 mln. eurų vertės sutartį dėl Malūno parko sutvarkymo pirmojo etapo darbų pernai vasarį pasirašė su bendrove „Tilta“. Sutartyje numatyta, jog darbų trukmė yra 14 mėnesių su galimybe sutartį pratęsti dar 4 mėnesiams.

Tačiau dėl pandeminės situacijos ir karantino, kuris trukdė darbams, sutartis pratęsta ir darbai turi būti baigti iki rugpjūčio 31 dienos.

Pirmajame Malūno parko sutvarkymo darbų etape numatyta įrengti pontoninį pėsčiųjų tiltą per tvenkinį, du priėjimo prie tvenkinio lieptelius, dvi aikšteles, kurių viena bus vaikų žaidimų, o kita – poilsio.

Pirmuoju etapu taip pat bus sutvarkyti inžineriniai tinklai, vandens, nuotekų, elektros tinklai, įrengiama mažoji architektūra – suoliukai, šiukšliadėžės, stendai, rodyklės.

Šiuo etapu taip pat numatoma sutvarkyti didžiąją dalį pėsčiųjų ir dviračių takų, o želdinius paliesti tik minimaliai, pavyzdžiui, sutvarkyti tvenkinio pakrantes.