Kaliningradietis Klaipėdoje pasigenda tik naktį dirbančių parduotuvių

Veidai

Denis Kišinevskij
2021-05-16

Komentarų: 3

Skaitant laikraščių ir interneto portalų antraštes, gausias publikacijas ir politikų pareiškimus apie paskutiniu metu gerokai pagausėjusius imigrantų iš buvusių sovietinių respublikų srautus Lietuvoje, visuomenėje formuojasi gana tendencingas požiūris į juos. Apie atvykėlius iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos bei kitų NVS šalių neretai atsiliepiama paniekinamai – vien tik kaip apie pigią darbo jėgą.

Tuo metu daugelis išvardintų šalių gyventojų į Lietuvą atvykti yra kviečiami kaip aukštos kvalifikacijos specialistai. Kita dalis jaunų žmonių Lietuvą renkasi dėl mokslų ir Klaipėda šiuose procesuose vaidina svarbų vaidmenį.

Mieste yra keletas aukštųjų mokyklų, kurios vilioja studentus iš užsienio. Pavyzdžiui, tarptautiniame LCC universitete mokslas vyksta angų kalba, o Klaipėdos universitete (KU) 2019 metais kelias naujas programas pradėta dėstyti ir rusų kalba. Ši aukštoji mokykla siekia pritraukti išeivius iš posovietinės erdvės, atverti jiems naujus horizontus ir galimybes tolimesnei savirealizacijai ne tik jų šalyse, bet ir Europos Sąjungoje. Šiuo metu KU turi 11 finansuojamų vietų Rytų partnerystės ir Kazachstano studentams. Aukštosios mokyklos vadovybės teigimu, susidomėjimo rusų kalba dėstomiems dalykams netrūksta.

Projekte „Vakarai – Rytai”: kryptis – Klaipėda” pasakojame jaunų, perspektyvių, atvirų rusakalbių studentų, atvykusių studijuoti Klaipėdą iš artimojo užsienio, istorijas.

„Atviros Klaipėdos“ herojus – KU magistrantas Jevgenijus Jamščikovas. Į uostamiestį jis atvyko prieš penkerius metus iš Kaliningrado. Mūsų mieste vaikinas gavo išsilavinimą, tapo diplomuotu inžinieriumi ir po to nusprendė Klaipėdoje pasilikti. Šiandien jis stato laivus ir beveik laisvai kalba lietuviškai.

Kryptis – Klaipėda

Jevgenijus pasakoja, jog prieš pasilikdamas Klaipėdoje, Lietuvoje jis lankėsi ne kartą – dalyvavo plaukimo varžybose ir studijavo anglų kalbą.

„Į Lietuvą kiekvieną vasarą atvažiuodavau nuo 2012-ųjų – į anglų kalbos kursus LCC universitete. Šis miestas mane visada traukė. Pirma, jis netoli nuo namų, antra, jį jau pažinojau, kadangi Klaipėdoje buvau praleidęs ne vieną mėnesį. Turėjau numatęs keletą variantų, kur studijuoti – ir užsienyje, ir Rusijoje, bet pasirinkau Klaipėdą – Klaipėdos universitetą. Jame yra galimybė studijuoti anglų kalba”, – pasakojo vaikinas.

Kodėl kaliningradietis pasirinko Klaipėdą, o ne Kauną ar Vilnių, kur irgi galima studijuoti anglų kalba? Pasak Jevgenijaus, Klaipėda – artimesnė visomis prasmėmis.

Studijuodamas Jevgenijus aktyviai dalyvavo universiteto veikloje. Beje, jis iki šiol moksleiviams rengia meistriškumo pamokas, moko vaikus dirbti 3D spausdintuvu, gamina velomobilius, dalyvauja varžybose. Baigęs studijas, Jevgenijus įsidarbino projektavimo biure Passer SIDC.

Šiuo metu jis jau dirba kitoje įmonėje, kuri užsiima laivų statyba ir remontu.

„Daugiausia mes užsiimame projektavimu, bet ne tik. Esame pasirašę sutartį tarp įmonės ir universiteto. Jos dėka man pavyko čia patekti ir įsitvirtinti. Praktiką atlikau Vakarų laivų remonto įmonėje”, – pasakoja pašnekovas.

Jo teigimu, šiuo metu laivų statybos mastai Klaipėdoje yra išaugę, tad projektavimo biurai čia jaučiasi gana tvirtai. Jie turi paklausą Europoje ir pasaulyje, ypač Šiaurės Europoje.

„Mes tik projektuojame, atliekame skaičiavimus, rengiame brėžinius, skirtus laivų korpusų arba vidaus įrangos statybai”, – sako jis.

Kalbėdama apie santykius su kolegomis, kaliningradietis tvirtina bendravimo problemų niekada nejautęs.

„Laivų statytojams būdinga savo specifika. Iš esmės šioje srityje bendraujama rusų ir anglų kalbomis. Nors esame daugiatautis kolektyvas, darbe dažniausiai bendraujame rusų kalba”, – įspūdžiais dalinasi pašnekovas.

Kai kurie Klaipėdos rusakalbiai, kurie dažnai lankosi Kaliningrade, pastebi, jog Lietuvos uostamiestis pagal infrastruktūros išvystymą, kitus traukos centrus atsilieka nuo kaimyninio Kaliningrado, tačiau Jevgenijus yra kitokios nuomonės.

Jam patinka, kad Klaipėdos jaunimas yra aktyvus, čia nuolat vyksta įvairūs renginiai, flešmobai, diskusijos. Šiais metais Klaipėda yra paskelbta Europos jaunimo sostine, o kol buvo pasiektas šis titulas, teko atlikti didžiulį darbą.

„Vienintelis dalykas, ko man trūksta Klaipėdoje, lyginant su Kaliningradu, kuris po pasaulio futbolo čempionato labai pasistūmėjo į priekį, tai, kad čia nėra visą parą veikiančių parduotuvių – nei maisto, nei pramoninių prekių. Kita vertus, Klaipėdoje mane džiugina visuomeninis transportas, labai gerai sutvarkytas tvarkaraštis. Visada žinai, kada atvyks tau reikalingas autobusas”, – pastebi naujakurys.

Rusofobija – mitas?

Niekam ne paslaptis, kad šiuo metu politiniai santykiai tarp Lietuvos ir Rusijos yra bene sudėtingiausi nuo pat nepriklausomybės atkūrimo laikų, o daugelis rusų yra gąsdinami tuo, jog esą Baltijos šalys yra rusofobijos centrai, kurių rusų turistai turėtų vengti.

Tuo metu Jevgenijus tvirtina, kad per visą laiką, kol gyvena Klaipėdoje, jam neteko nė karto susidurti su neapykantos nacionaliniu pagrindu apraiškomis. Atvirkščiai – jį draugiškai pasitiko universitete, padėjo įsikurti.

„Nenoriu leistis į politinius debatus, tačiau apie santykius galiu spręsti pagal tai, kaip mane sutiko Lietuvoje. Atvykus studijuoti, labai gerai pamenu, jog buvau pasitiktas draugiškai. Dėstytojai papasakojo, kaip vyksta studijos, pavedžiojo po universitetą. Fakulteto dekanas bendravo ir su manimi, ir su mano tėvais, kvietė mus atvykti į fakultetą, kuris įsikūręs kitoje miesto dalyje, pravedė ekskursiją – pirmasis įspūdis buvo puikus, ir nuo to laiko nusivilti neteko. Labai gera atmosfera”, – tvirtino mūsų herojus.

Jis įsitikinęs, jog Lietuva ir Klaipėda savy turi daug potencialo.

„Klaipėdos universitete dėstomos naujos programos rusų kalba- tai savotiškas Lietuvos know-how. Mano akimis, tai labai teisingas, savalaikis ir protingas žingsnis, regiono aukštajai mokyklai atveriantis naujas galimybes. Žinau, kad jau yra norinčių atvykti studijuoti į Lietuvą – ypač iš Ukrainos, Baltarusijos, kitų NVS šalių. Kuo daugiau studentų iš užsienio, tuo geriau – tai aukštosioms mokykloms suteikia naują lygį, ką jau bekalbėti apie tai, jog įvairios kultūros, ypač kai jos artimos lietuviams, dėl to tik dar labiau praturtėja”, – apibendrino J. Jamščikovas.

Studijuoja lietuvių kalba

Šiandien apie tai, kad galėtų išvykti iš Klaipėdos, Jevgenijus nekalba. Kol kas čia jį viskas tenkina – turi darbą, draugų. Be to, jis studijuoja magistrantūroje.

„Kol kas aš esu pakankamai užsiėmęs ir planuoju judėti į priekį. Reikia baigti mokslus universitete, įgyti magistro laipsnį. Beje, šiandien aš jau studijuoju lietuvių kalba. Taip išėjo, jog nebuvo suformuota angliakalbė grupė, todėl dėstytojai pasiūlė studijuoti lietuviškoje grupėje, ir dėl šio pasirinkimo aš visiškai nesigailiu”, – sako jis.

Pasak Jevgenijaus, nors Klaipėda yra daugiatautis miestas ir joje daugelis gana gerai kalba rusiškai, jis vis dėlto iškart ėmė mokytis lietuvių kalbos ir šiandien lietuviškai jau kalba gana neblogai.

„Bent jau draugai lietuviai palankiai vertina mano žinias, mes jau galime lengvai susikalbėti be rusų ar anglų kalbų pagalbos, vadinasi, velnias ne toks ir baisus, kaip jį paišo”, – šypsosi Jevgenijus.

3 Comments

  1. Tranzistorius

    Seniai galėjo tą Kaliningradą atstatyt tokį, koks buvo Kenigsbergas, bet kažkodėl reikalai beveik nejudėjo tol, kol SSSR nesugriuvo. Dabar jau nemažai daroma, bet kai buvęs karališkas miestas tvarkomas atbulom rankom, kaip koks provincijos užkampis, be istorijos, be paveldo ir be jį mylinčių gyventojų – keista, vienok, ir mintys visokios įkyriai lenda. Na, gal pamažu susigulės, o studentiški mainai abiem pusėm duos daugiau naudos, negu ambasadų ginčai. Dar padorų tranzitą kaliningradiečiai galėtų padaryti, sakykim, trasa Panemunė-Grzechotki (važiuojant iš bet kurio galo, be jokių išankstinių vizų, o privažiavai – susimokėjai ir varyk skersai kuo greičiau), va, čia tai būtų gražus žestas ir didelis palengvinimas vykstantiems ar į Lenkiją, ar toliau į Europą. Ar čia aš kaip tas Leopoldas iš senų laikų multiko galvoju?

    Reply
  2. mhm

    Šaunuolis, sėkmės!
    Na, Kaliningradas kelis greitkelius pasistatė ir kelias gatves susitvarkė prieš FIFA, bet nepaisant visų Klaipėdos trūkumų, tai infrastruktūros prasme ten visiška „razrūcha” lyginant su KL/LT.
    O šiaip rodykit tokius žmones vietiniams rusofašistams dažniau 🙂

    Reply
  3. C7

    Šaunus vaikinas. Sėkmės jam ir visiems atvykstantiems tobulėti į Klaipėdą!

    Reply

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Mums rašo

Kokį kelią informaciniame kare pasirinko Klaipėdos meras?

Mums, Lietuvos gyventojams, teigiama, jog penktoje kolonoje yra tie, kurie mus, lietuvius, vadina fašistais. Taip elgiasi paleckiukai, lekstučiai ir jų Co. Deja, ...
2022-04-11
Skaityti daugiau

Svarbu

Dėl rusiškosios „Atviros Klaipėdos" versijos likimo

Pastarosios dvi dienos „Atvirai Klaipėdai” buvo itin audringos ir atėmusios nemažai moralinių jėgų. Viskas prasidėjo sekmadienį, kai paskelbėme Klaipėdos miesto ...
2022-04-05
Skaityti daugiau

Nuomonės

Audra stiklinėje arba nenuvertinkime Lietuvos rusų. Atsakymas Ninai Puteikienei

Klaipėdos miesto tarybos narė (pusiau rusė) Nina Puteikienė prisiminė seną „gerą” mitą ir davė „rekomendaciją”: pirma – Lietuvos rusai nemoka ...
2022-04-04
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This