Tikrieji metų laikai, kurie yra vertinami pagal orus, dažnai nesutampa su kalendoriniais mėnesiais. Meteorologijoje tam tikro metų laiko pradžia ir pabaiga vertinama pagal pastovios vidutinės paros oro temperatūros parėjimą per tam tikrą ribą, skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Pavasarį svarbiausios yra trys temperatūros ribos: 0, 5 ir 10 °C.

Meteorologinės žiemos pabaiga ir pavasario pradžia laikoma, kai įvyksta pastovios oro temperatūros perėjimas per 0 °C. Pagal standartinę klimato normą (SKN) Lietuvoje tai įvyksta kovo 11 d., tačiau labai priklauso nuo teritorijos: Vakarų ir Pietvakarių Lietuvoje ankščiau nei likusioje dalyje. Meteorologinė žiema ypatinga ir tuo, kad ne kiekvienais metais ji būna. Ir tokių bežiemių metų paskutinį dešimtmetį vis daugiau. Šiemet 2020/2021 m. žiema Lietuvoje baigėsi beveik įprastu laiku pagal SKN – vidutiniškai kovo 12 d. (rytiniam pakraštyje kovo 24 d.). Prisimenama, jog 2019/2020 m. meteorologinės žiemos visai nebuvo ir ta kalendorinė žiema paskelbta pačia šilčiausia per visą stebėjimų istoriją.

Pasibaigus žiemai prasideda ankstyvasis pavasaris ir augalų vegetacijos pradžios (vidutinė paros oro temperatūra pakilimo aukščiau 5 °C) laukimas. Perkopus 5°C ribą pradeda vegetuoti žiemojantys daugiamečiai augalai. Vidutiniškai Lietuvoje tai įvyksta balandžio 7 d. – ankščiausiai Pietų, Pietvakarių Lietuvoje. Ši pavasario fazė dažnai įvardijama kaip „žaliasis pavasaris“. Šiemet temperatūros pereiga per 5 °C įvyko vos trimis dienomis vėliau nei SKN – balandžio 10 d.

Temperatūros perėjimas per 10 °C apibūdina aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpio pradžią, kai prasideda daugumos augalų vystymasis. Tai labiausiai laukiamas pavasario laikas, kuomet gamta iš tiesų pabunda. Paskutinė pavasario fazė dar vadinama vėlyvuoju pavasario ar „žiedų pavasariu“ – būtent šioje pavasario fazėje daugelis augalų pradeda žydėti. Pagal SKN tai įvyksta vidutiniškai balandžio 29 d. ir Vidurio Lietuvoje ankščiau nei Žemaičių aukštumoje ir Rytų, Pietryčių Lietuvoje. Šiemet aktyvioji augalų vegetacija prasidėjo vidutiniškai gegužės 10 d. – 12 d., t.y. vėliau nei įprastai.

Šį pavasarį liko paskutinis laiptelis – meteorologinio pavasario pabaiga ir vasaros pradžia (oro temperatūra perkopia aukščiau 15 °C), kuri pagal SKN įvyksta birželio 4 d. Šiemet šios datos dar teks palaukti ir, remiantis vidutinės temperatūros prognoze, 15 °C perėjimas taip pat, kaip ir kiti perėjimai, įvyks vėliau.

Dažnai pasitaiko situacija, kad meteorologiniai sezonai atskiruose Lietuvos regionuose prasideda skirtingu metu, o šiemet temperatūros perėjimai visoje šalyje įvyko panašiu metu.

Vidutinė pavasario trukmė Lietuvoje yra 86 dienos. Vykstant klimato kaitai, pavasario sezonas tampa vis ilgesnis žiemos sąskaita – ankstyvoji pavasario fazė (perėjimas per 0 °C) tapo ankstesnė.

Artimiausių dienų orų prognozė

Antradienio naktį rytiniuose rajonuose debesuota, vakariniuose su pragiedruliais. Rytinėje šalies pusėje lietus, vietomis smarkus. Kai kur perkūnija, rūkas. Vėjas šiaurinių krypčių, 3–8 m/s. Žemiausia temperatūra 7–12 laipsnių šilumos. Dieną nepastoviai debesuota, vakarinėje dalyje lietaus nenumatoma. Aukščiausia temperatūra 16–21, vietomis šiaurės rytiniuose rajonuose 13–15 laipsnių.

Trečiadienį vietomis truputį palis, temperatūra naktį 5–10, dieną 15–20, pajūryje – 12–14 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienį ir penktadienį naktį vietomis, dieną daug kur lietus. Pajūryje temperatūra dieną kris iki 11 laipsnių. Panašūs orai čia laikysis ir savaitgalį. Sekmadienį daug kur prognozuojama perkūnija.