Rudenį Klaipėdos inžinerijos, technologijų ir informacinių technologijų pirmakursiai gaus Klaipėdos miesto įsteigtą stipendiją. Uostamiestyje, kaip ir visoje Lietuvoje, šių specialistų itin trūksta, todėl studentai gaus papildomą 40 tūkst. eurų finansavimą.

Informatikos, inžinerinių technologijų ir technologijų krypčių grupės studentams Klaipėdos miestas jau antrus metus skiria papildomą stipendiją. Kitais mokslo metais 40 pirmo kurso studentų 10 mėnesių gaus po 100 eurų kaip paskatą, kad pasirinko studijuoti būtent šiose programose. Stipendiją gaus pirmos pakopos nuolatinių studijų studentai, neturintys aukštojo išsilavinimo diplomo, ir kurių stojamasis balas yra ne mažiau nei 6.

Andreas Lischka Pixabay nuotr.

„Klaipėdoje mes matome didžiulį ir vis augantį inžinerinių, technologinių, IT specialybių absolventų ir specialistų poreikį. Bėda, kad kažkuriuo metu mokantis mokyklose ar šeimose moksleiviai pakankamai nesusidomi šios srities mokslais. Todėl reikia papildomų priemonių šiam interesui sužadinti,“ – pranešime cituojama agentūros „Klaipėda ID” direktorė Eglė Songailienė.

Papildomų stipendijų lūkestis yra didinti tiek gimnazistų, tiek jų tėvų ir mokytojų susidomėjimą inžinerinėmis ir technologinėmis specialybėmis. Tiek verslas, tiek viešojo sektoriaus ir aukštųjų mokyklų atstovai stengiasi populiarinti šias specialybes, supažindinti su jomis iš arti.

„Ne visi žino, ką reiškia būti inžinieriumi, ką veikia, pavyzdžiui, elektros inžinierius, kad tai nėra tiesiog elektrikas, ką reiškia būti chemijos ar IT inžinieriumi. Yra daug nežinios, o tos specialybės yra labai paklausios, perspektyvios ir įdomios. Mes nuolat dirbame su Klaipėdos įmonėmis, kad užtikrintume įdomias, įtraukiančias praktikos galimybes inžinerinėse, technologijų įmonėse. Siekiame, kad studentai, pasirinkę šias studijų programas, gautų puikius darbus, atitinkančius įgytą specialybę, arba galėtų kurti savo verslus. Stipendija yra tik kelionės pradžia, pakvietimas rinktis perspektyvias studijų programas,“ – sakė E. Songailienė.

„Investuok Lietuvoje“ kartu su asociacija „Investors Forum“ jau šešerius metus vykdo projektą „Investors‘ Spotlight“, kurio tikslas – tobulinti studijų programas, kad jų absolventai atitiktų tarptautinio verslo poreikius ir lūkesčius. Kasmet „Investors‘ Spotlight“ kokybės ženklą gauna iki dešimties studijų programų, kurios vėliau dėl tokio įvertinimo sulaukia didesnio abiturientų dėmesio. Klaipėdoje šį ženklą jau turi 9 studijų programos, tarp kurių IT ir inžinerinės krypties programos Klaipėdos universitete bei Klaipėdos valstybinėje kolegijoje. Kam šiemet bus suteiktas kokybės ženklas „Investors‘ Spotlight“, turėtų paaiškėti vasaros pradžioje.

Informacinių technologijų bendrovės „Visma Lietuva“ direktorius Mantas Urbonas tikina, kad Klaipėda turi itin didelį potencialą, o uostamiesčio studentai maloniai stebina. Įmonė daug dirba su aukštosiomis Lietuvos mokyklomis, kad absolventai į darbo rinką ateitų kuo geriau pasiruošę jų laukiantiems iššūkiams.

„Mes turime daug tarptautinės kompetencijos, žinių, ir labai mielai jomis dalinamės, skaitome paskaitas, vedame seminarus, organizuojame praktikas, įdarbiname studentus, perkvalifikuojame. Šiuolaikinis programavimas yra sudėtinga disciplina, jis visiškai kitoks nei buvo prieš 10-15 metų,“ – kalbėjo M. Urbonas.

Pasak jo, technologijoms sparčiai vystantis, verslas prašo aukštųjų mokyklų rengti stiprius pagrindus turinčius studentus, nesiūlyti jiems pernelyg smulkių specializacijų, kurios vėliau jiems trukdytų persikvalifikuoti ir prisitaikyti prie dinamiškos IT rinkos.

„Technologijos ir klientai keičiasi, užsakovams reikia atlikti tuos darbus, kurių jiems reikia. Technologijos, kurių prieš kelerius metus nereikėjo, yra reikalingos dabar. Labai negerai būtų, jeigu studentai turėtų siauras specializacijas. Tada jie neįgytų tvirtų pagrindų ir būtų labai sunku pakeisti profilį. Mes stengiamės, kad nebūtų vien tik mobilių programėlių programuotojai arba vien tik duomenų bazių programuotojai. Mes norime, kad aukštosios mokyklos paruoštų tuos specialistus, kurie turėtų stiprius informatikos žinių pagrindus. Per pandemiją visame pasaulyje daug įmonių pradėjo skubiai ir daug investuoti į skaitmeninę transformaciją. Įmonės, kurioms nelabai rūpėjo jų e-komercija, logistikos efektyvumas, labai daug investuoja, samdo daug IT specialistų, kad padidėtų jų veiklos efektyvumas. Programuotojų dabar trūksta visur – Rumunijoje, Slovakijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Olandijoje, visur. COVID-19 išmokė dirbti nuotoliniu būdu, paaštrino konkurenciją, todėl panašu, kad ta tendencija ir toliau tęsis. Jeigu iki šiol labai trūko tų programuotojų, tai dabar trūksta labai labai“, – sakė M. Urbonas.